« į niekur | Main | apie santykį »

standing on the edge

nors ji ir žinojo, kad negalima vėluoti į traukinį, vis viena pavėlavo, bet buvo priimta ir įšoko į jau važiuojantį.

nors žinojo, kad plazdant raudonai vėliavai maudytis jūroje negalima, vis tiek maudėsi ir išliūliuota ir laiminga po visko voliojos smėly ir žiūrėdama į debesis bandė atgauti kvapą.

nors visiškai aišku, kad apie bjaurią patirtį pasakoti negalima, bet kam, koks artimas bepasirodytų žmogus, bet vis tiek papasakojo, o dabar drebančiom rankom stebi, kaip jis išeina.

tiek pat gerai žinojo, kad negalima sakyti, ką jauti.

jai buvo pasakota, kad "žmogui reikia pačiam leisti pasirinkti ir nesikišti", bet ji vistiek traukė vidun savo brolį, pakibusį kitapus balkono.

dar ji žinojo, kad negalima eiti gatve degant raudonai šviesai.

Comments

gaila, kad žinojo ir nebegalės perteikti savo žinių kitiems. būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu (tm)

ir ryskiai nezinojo kad apie ja tokias odes rasys. Butu graudu jei nebutu.. hmm.. regis susipainiojau.