milla

gal, kad keičiasi oras, o gal kad keičiasi kas kita jaučiuosi visiškai bejėgė.

antradienis: susierzinusi ir nuoširdžiai gailėdama instrumento, vežto didžiausiuose kamščiuose, atlekiu į univerą. instrumentą priglaudžia raktininkė, bet "paskutinį kartą, nes valdžia neleidžia".kodėl?. ką darysiu? 08.30 paskaita (sociologija. kuo toliau, tuo labiau nusiviliu šitu sausu teoriniu ir kiek snobišku mokslu, kuris rodosi toks netikras, kaip kad teiginys, kad jauti drugelio, prismeigto prie lapo, skausmą, apžiūrinėdamas jį per stiklą. skrajutės "afrikoje reikalingi savanoriai" vis labiau kirbina širdį), langas, paskaita (politologija: dėstytoja valdo. tokia vyriško balso ir vyriškos elgsenos pagyvenusi moteriškė, kuri gali sutrint į šipulius, bet todėl ir žavi), tada bėgom pas gydytoją, pusvalandį vėluoju, dar pusvalandį drebu laukiamajame, tada dar padrebu apžiūrima ir atsisveikindama. toliau linkstančiom kojom atgal į univerą, tada į muzikos mokyklą. 17.50 solfas, 18.35 harmonija, 19.30 čelė, 20.30 laisva, nuvargus ir liūdna, nes reikia namo, o ten dar pačiai darytis valgį, pačiai praustis ir pačiai save pasibučiuot prieš miegą. nors nė velnio nesibučiavau, o sprendžiau šahmatų uždavinius.

trečiadienis: visą naktį vėl prasivarčiau, nes vėl laukiau, pramiegojau civilizacijų istoriją, atsikėliau, iššveičiau butą, nukeliavau pas tėvą, pasiėmiau darbo ir arbūzą, karštam ir sausakimšam autobuse keliavau atgal, o piktas plikas vaikinas už manęs vis kartojo "ė, pasislynkic toliau", kaskart vis rūsčiau.paskaičius knygą, suskatau keliauti pažiūrėti užkariautojų, bet kaip užkariautojai jie atrodė visai nesididžiuoją (rupūs miltai, gerai būtų, jei pirma kukliai ištartumėt "ei, chebra, mes vėl laimėjom", o tada svarstytumėt, kas buvo negerai, o ne iškart viens kitam į gerkles), tad pergalės arbūzą prie knygos sušveičiau pati. tada žinutės, visiškai nerealus filmas, beviltiški bet gražūs postai, beviltiški, garsūs ir liūdni klyksmai ir didelės parkės, darkart postai, tada išjungiam šviesą ir viskas.

ketvirtadienis:naktis tradiciškai prasivartyta blogai miegant, 07.15 keliuos, 07.25 parinuos, kad nespėsiu, 07.32 kramsnodama sumuštinį lekiu į liftą, į stotelę ir į dar vieną dieną. tada trys valandos fizikos, pusantros valandos matematikos, 0 valandų aiškumo ir gyvenimo užtikrinto prasmingumo. keletas nusivylimų: komercinis filmų festivalis, kuris nevyksta jaukiojoj Lietuvoj, suvalgytam bomžpakete aptikti lašiniai (iš serijos "ką darytų veganas, sėdėdamas odiniam mašinos salone?". juokinga),telefonu sužinojau, kad vistik aš sveika, pasakiau "o, jėga, ačiū",paskui 3 valandų miegas vietoj suplanuotos vienos, dar nusivylimo, bet ir džiaugsmo, tada padėjau motinai išsinešti daiktus (susipyko su sugyventiniu, susirinko daiktus ir atsikraustė atgal čia. nudžiugau. susitaikė. blet. dar sugyventinis pasakė "irma, važiuojam pažiūrėsim į rimi", mat prie pat namų vietoj šunų vedžiojimo laukų išmūrijo naują. dar labiau blet), parsitempiau atgal namo, įdribau į kėdę ir viską išliejau čia.

reziume: visiškai išvargau, o prasmės 0.