pratesiant sita diskusija. pabandysiu per vasara gal padaryt koki zina ir santrauka apie visa sita reikala.nes visko per daug o man bloguose sunkiai rasosi.
'kodel cituoji orwella?', 'Ar budamas JAV pastebi totalitarizmo apraiskas ir bandai sieti demokratini
rezima su totalitariniu?'
bandau siet. ir cia kodel.
Ankstyvieji demokratijos teoretikai Europoje daug ideju pasiseme is Ameriku kolonistu. JAV konstitucija buvo ikvepta Irokezu konstitucijos. Ankstyvieji Ameriku 'atradejai' pasakojo nuostabias istorijas apie dideles visuomenes kuriose kiekvieno nuomones turi but atsiklausiama priimant sprendimus. Viena is pirmu knygu kelianciu demokratijos klausima buvo Thom Moor 'Utopia'
Tradicine demokratijos koncepcija isvystyta Svietimo amziuj turi gilias saknis nevakarietikose visuomenese, bet standartine istorija teigia kad demokratija buvo sukurta Graikijoj 500 PK, ir vel is naujo atrasta europieciu Svietimo amziuj.
Tie kurie remia Vakaru ekspansija daznai kalba apie vakarietisku vertybiu isplitima likusiame pasaulyje. Del to kad demokratija atsirado Europoje, tuo metu kai kapitalizmas buvo bespleciantis , daug vakaru mastytoju sieja viena su kitu.
Knygoje 'Demokratija ir kapitalizmas' Bowles ir Gintis priestarauja tam ir teigia kad demokratija ir kapitalizmas yra priesingybes vienas kitam. Kapitalizmas paremtas principu, kad zmones turintys privacia nuosavybe turi teise daryt su ja ka nori. Daug zmoniu galvoja, kad privati nuosavybe yra dalis demokratijos savokos. Bet tada tiems, neturintiems nuosavybes, reiskia kad jiems reikia parduot darba kad turet galimybe egzistuot, atiduodant savo teises laisvai valiai tiems kurie nuspres ka su tavim daryt astuoniu valandu darbo diena. Daugybe visuomenes aspektu, kurie yra butini zmoniu egzistencijai ir turetu but demokratiskoj kontrolej- nera, jie tampa asmeniniais sprendimais zmoniu kontroliuojanciu kapitala.(C.Kaufman)
paiimkim JAV pavyzdi, nes daugeliui kapitalizmo/demokratijos(?) salininku tai yra civilizacijos virsune. demokratija suprantama issirenkant atstovus kurie atstovautu daugumos intersus. taciau siuo metu tai yra korporaciju, didelio verslo zaidimu aikstele. demokratijoj (kur zmones dalyvauja, o ne jiems atstovauja) sprendimai turetu eit is apacios I virsu, o ne atvirksciai. nematau dideliu skirtumu tarp vertikalios hierarchiskos kokios bebutu totalitaristines valstybes ir 'demokratiskos'. rinkimams reikalingi pinigai, smegenu plovimo aka public relations ekspertai, ziniasklaida ir valdanciuju/turtinguju klasiu parama ir pritarimas. pvz. sie prezidento rinkimai. is pradziu buvo 10 ar daugiau kandidatu ir buvo keletas is ju kurie atrode tikrai jeigu butu isrinkti kazka pakeistu. vienas is ju denis kucinich, pagal mainstream standartus tikras radikalas , nors jo programoj nieko nesveiko nebuvo- sveikatos apsauga visiems, sazininga globali prekyba, moteru reprodukcines teises, aplinkosauga, taika o ne karas, tausojant energijos politika, pensijos ir t.t ar skamba kaip revoliucija? bet tai butu revoliucija sistemoj kur viskas nesa pelna. karas=pelnas. vezys, aids=pelnas. aplinkos naikinimas =pelnas. todel ziniasklaida kuri sukoncentruota keliu korporaciju rankose kurios atstovauja turtinguju interesus, tokius kandidatus sumala I miltus. reikia turet simtus milijonu doleriu kad vest rinkimine kampanija. o kas turi tokius pinigus ir gali investuot ? korporacijos ir visuomenes virsunes kurios nori kad esama santvarka isliktu ir butu galima toliau sekmingai pelnytis. ir tai yra uzdaras ratas. vienintelis budas kad kazkas pasikeistu yra aktyvus zmoniu dalyvavimas politiniuose procesuose, bet kada mediumas bendravimui yra skirtas pasyvumui augti, individualizmui aukstinti, kitokiems balsams slopinti, kaltinti save o ne sistema, uzsimirst prekybos centruose ir linksmintis, dirbt linksmintis. cia jus vadinat demokratija?
jav yra klasine visuomene. mitas kad klases neegzisuoja yra palankus tiems kas is to gauna nauda. tie kas yra virsuje, ar auskciau kitu. mitas kad visi turi vienodas galimybes, kad amerikietiska svajone kiekvienam pasiekiama idedant uztektinai pastangu. paimkim pavyzdi. kokios perspektyvos yra dviem vaikams. vienas gimsta aukstesnes viduriniosios klases priemiesciuose. mokyklos jav yra finansuojamos per nuosavybes mokescius. tai reiskia jei gyveni turtingesnej bnedruomej, tavo mokykla bus geriau finansuojama, o t.y. gersni mokytojai, saugene mokykla ir visos kitos priveligijos. bet jei tu gyveni inner city getuose, kur zmones skursta , moka mazus nuosavybes mokescius tavo mokykla bus priesinga. taip pat kulturine patirtis perduota tavo issilavinusiu tevu, pazistamu ratas ir t.t. priemiesciu vaikas baiges gera mokykla tures galimybe eit I gera universiteta, o po to turet ger darba, ir taip is kartos I karta. miesto vaikas is skurdaus rajono tures daug didesne galimybe, pradet vartot narkotikus, isivelt I smurta, nes visa aplinka yra smurtas. nuo gatves prievartos iki mass medios gangsterisku stereotipu ir vel amerikietiskos svojones, kad kiekvienas gali , bet kazkokdel ne. psichologines problemos, priesiskumas pries visuomene ir t.t. tada tokius (kuriu oda 'atsitiktinai' tamsesne ar kitokia) galima sukist I privatizuotus kalejimus. iseitis yra! o kai kalejimas privatus , reikia nuolatinio nusikaltusiu tiekimo, o kad butu garantuotas tiekimas galima paremt rinkimine kampanija pvz valstijos gubernatoriaus. o taip pat sveika visuomeneje visada turet baime. nes kai zmones bijo galima lengviau pateisnt sprendimus kurie yra ne nenaudingi daugumai, bet vardan saugumo. o tada galima daugiau parduot signalizaciju, daugiau privaciu saugumo organizaciju, ir t..t taip pat galima art dirva didesniems uzmojams. tada reikia saugotis ne tik vidiniu priesu bet ir isoriniu. tada ginkluojames, ginklus galimina privacios korporacijos kurios sako kad geriausias biznis yra biznis su vyriausybe nes ji nesismulkina ir moka daugiau neii bet kas kitas. tada kovojam su pasauliniu komunizmu, kuris pazeidineja zmoniu teises ir visus laiko priespaudoj. vardan pergales pries komunizma , kovojam su tom salim kurios 'neapsisprende' arba nori pasukt ne ta linkme. zudom. bet tai pateisinama, nes viskas vardan saugumo. renkames mazesni blogi. nugalim komunizma. atrandam terorizma. jie nekencia laisves todel nori mums pakenkti. atsitiktinai teroristai ypac megsta apsigyvent turtingose istekliais ar strategiskai issidesciuse valstybes kur mes turim verslo intersu ir musu ekonomika yra priklausoma. atsiranda terorizmo remeju musu salyje , bandom juos uztildyt, nes kalbedami jie tik padeda priesams.
ir t.t. ir t.t.
kodel rasiau kas karas=taika suprasi paziurejes ta filma. apie perasinejam istorija, siandienos priesai rytojaus sajungininkai ir t.t. o cia istrauka is izangis i 'amusing our live to death':
We were keeping our eye on 1984. When the year came
and the prophecy didn't, thoughtful Americans sang softly
in praise of themselves. The roots of liberal democracy had
held. Wherever else the terror had happened, we, at least,
had not been visited by Orwellian nightmares.
But we had forgotten that alongside Orwell's dark vision,
there was another - slightly older, slightly less well known,
equally chilling: Aldous Huxley's Brave New World.
Contrary to common belief even among the educated,
Huxley and Orwell did not prophesy the same thing. Orwell
warns that we will be overcome by an externally imposed
oppression. But in Huxley's vision, no Big Brother is required
to deprive people of their autonomy, maturity and history.
As he saw it, people will come to love their oppression, to
adore the technologies that undo their capacities to think.
What Orwell feared were those who would ban books.
What Huxley feared was that there would be no reason to
ban a book, for there would be no one who wanted to read
one. Orwell feared those who would deprive us of
information. Huxley feared those who would give us so
much that we would be reduced to passivity and egoism.
Orwell feared that the truth would be concealed from us.
Huxley feared the truth would be drowned in a sea of
irrelevance. Orwell feared we would become a captive
culture. Huxley feared we would become a trivial culture,
preoccupied with some equivalent of the feelies, the orgy
porgy, and the centrifugal bumblepuppy. As Huxley
remarked in Brave New World Revisited, the civil
libertarians and rationalists who are ever on the alert to
oppose tyranny "failed to take into account man's almost
infinite appetite for distractions". In 1984, Huxley added,
people are controlled by inflicting pain. In Brave New
World, they are controlled by inflicting pleasure. In short,
Orwell feared that what we hate will ruin us. Huxley feared
that what we love will ruin us.
plius labai tinkamas nors ir nenaujas naomi klein straipsnis