penktadienis buvo paskutine darbo diena. oi koks issilaisvinimas atejo. viskas iskarto igavo daug daugiau spalvu. sestadieni dariau valgi bendruomenei ,garsiai klausiau pankroko klasikos ir geriau alu. skaiciau apie marxa. perasinejau filmus video bibliotekai ir sau. sekmadieni plaiejau darzus, buvau bendruomenes pasitarime, isgirdau visokiu zaparu apie nedalyvavima, vieni zmones dirba daugiau uz kitus ir t.t. kazkur tas viskas jau labai girdeta. ir visur taip. kodel mes visi tokie pareigingi darbe uz pinigus, kur reikia kur oficialu, bet ne ten kur 'sau', kitiems, kur norisi bet nustumiam i sona , nes uz tai nebaudzia, nes uz tai nemoka? brrrr.
buvau paziuret kolezankos video prezentacija globalizacijos ir mados tema, 6 minuciu trumpi filmukai. buvo grazu. idomu. ir smagu matyt kaip tokie dalykai ikvepia , privercia susimastyt ir t.t. darymas, buvimas , isigilinimas kartu atrodo tikrai veikia. kai visi atskirai prie savo atskiru televizoriu , monitoriu , nusipirktu pramogu tada ir atrodo kad nieko nevyksta , kad nieko negalima padaryt, kad mes neturim balso, svorio , itakos ir viska reikia priimt kaip yra.