Gatvės muzikos diena
Pakankamai apie gatvės muzikos dieną galima pasižiūrėti balsas.lt straipsnyje. Taip pat galima pasižiūrėti nuotraukų iš mūsų Tilto gatvėje rengto grupių Braškių džemas, Lagamino turinys ir Žiurkės pasirodymo (beje, tai buvo grupės, kurių vienas ar keli nariai gyvena tame Tilto g name).
Tačiau aš noriu parašyti, kad mums nereikia gatvės muzikos dienos. Mums nereikia dienos, kai muziką ir laisvą saviraišką atsargiai išleidžiame iš narvelio ant trumpos grandinės, aprengę tvarkingu, mažiausiam bendram vardikliui suvokiamu rūbu žmonėms pasirodyti. Tai niekaip nekurs Vilniaus kaip kultūros sostinės, tai kurs Vilnių kaip mirusios kultūros muziejų, kur nuo visko atriboja saugus stiklas, turėsime tik kultūros atvaizdą, bet ne kultūrą.
Mums reikia ne gatvės muzikos DIENOS, bet gatvės muzikos GYVENIMO. Mums reikia miesto, kuriame galime kūrybiškai reikštis be leidimų, sutikimų, derinimų ir koordinavimo centro. Mums reikia miesto, kuriame brangų butą nusipirkusio turčiaus žmona negali užlenkti klubo ar kavinės. Mums reikia miesto, kuriame galima groti, dainuoti ar šokti gatvėje ne tada, kai leidžiama, o tada, kai norisi. O jei norit ramiai miegoti, tai parduokit savo brangų butą centre, nusipirkit namelį miesto pakrašty ir tegul kaimynų šuniuko ambryjimas saugo jūsų ramų miegą.
Kodėl aš čia spjaudausi?
* Nes 2007-04-06 prancūzų grupės PO BOX improvizuotą koncertą sereikiškių parko pakraštyje (nieko rimto, trys vaikinai su akustine gitara ir dūda) nutraukia policininkai, atskaitę paskaitą apie viešų susirinkimų laisves ir nelaisves. Ar žinote, kad susitikti su 10 draugų mieste turite turėti oficialų leidimą?
* Nes Stereo 45 ir SATTA klubus uždarinėja pavienės išprotėjusios bobos iš aplinkinių namų.
* Nes per Gatvės muzikos dieną lygiai 21:30 ant scenos užsigrūda mentas ir reikalauja nutraukti dainą, nes mol laikas baigėsi.
* Nes tą pačia Gatvės muzikos dieną šiektiek vėliau ateina mentas ir pisa žmonėms, GYVENANTIEMS tame kieme protą dėl triukšmo
Po tokių kultūros puoselėjimo mūsų mieste apraiškų aš imu tikėti vandalizmu, kaip paskutine tinkama kultūrinės saviraiškos forma.