« braindump | Pirmas | 2008 vasaros užbaigtuvių tranzas »

Laikrodžiai

Vakar stebėjau pas tėvus namie visur ant sienų nukabinėtus laikrodžius ir mąsčiau apie tai, kaip jiems buvo svarbus LAIKRODIS. Jie gyveno sinchroniškoje visuomenėje, buvo svarbu atlikti dalykus vienu metu - eiti į darbą, susitikti po darbo ten ir ten tuo ir tuo LAIKU. Visada reikėjo turėti laikrodį ant rankos, kad ginkdie neišsimuštum iš bendro didžiojo visuomenės šokio ritmo...

Dabar gi mes gyvename ASNCHRONINIU režimu, laiko atkarpos sutrumpėjo iki minučių, o leistina paklaida pasidarė žymiai didesnė. Mes nebenešiojame laikrodžio ant riešo - ten, kur visada galima žvilgtelėti, o pasitikime laikrodžiu mobiliajame telefone. Ir visai nesvarbu, kad mobiliake laikrodis yra automatiškai kalibruojamas pagal atominį etaloną, svarbiausia yra tai, kad jis yra mobiliake, o mobiliakas diktuoja kitokią logiką, nustumiančią laiką į antrą planą - ah hoc logiką, asincroninio handshake protokolo logiką.

Komentarai

aha man tėvukai įkurtuvėms irgi laikrodžių pridovanojo. stovi spintose paslėpti.
aš tai norėčiau tokio enormous - per visą sieną, kad sekundinė rodyklė turėtų net švilpdama skuosti.

gali pasirodyti senamadiška, bet ant kairės rankos nešioju ištikimąjį „casio“ elektroninį laikrodį, tyčia skubantį 3 minutes. o mobiliakas toks senas, kad laikrodžio funkcijos jame nėra (naudojamas pagal šiais laikais matyt jau atgyvenusią funkciją – skambinti ar kelti ragelį ir kalbėtis).