aš laukiu pasaulio pabaigos ir man negėda
nesu tikras, kada tai prasidėjo. galbūt tada, kai maždaug 1997 metais Jono Skendelio leidžiamame eletroniniame zine “vartiklis” perskaičiau vieno civilizacijų teoretiko straipsnelį apie civilizacijų gyvavimo ciklus. civilizacijas galima nagrinėti atsispiriant į jų suvartojamos energijos kiekį. civilizacijos suvartojama energija didėja pradžioje iš lėto, po to greičiau ir neužilgo po to, kai pasiekia maksimumą, civilizacija žlunga. vakarų europos civilizacija energijos suvartojimo maksimumą pasiekė maždaug 70-ųjų metų antroje pusėje. civilizacijų tyrinėtojas davė mums maždaug 50 metų iki pabaigos.
pastaruosius keliolika metų aš gyvenu pabaigos nuojautoje. nežinau, kaip jūs, bet esu sutikęs keletą žmonių, kurie taip pat.
opit sako, kad tai būdinga kiekvinai kartai - nesąmoningas noras būti paskutinei, tarsi tarti paskutinį žodį begaliniame kartų ginče, padėti tašką, būti tais, kurie TAI matė. būti tais, kurie liudijo pasaulio pabaigą, kurie vieninteliai sužinojo, kaip viskas pasibaigė...
anadien sėdėjau autobuse, strigusiame kamštyje, žvalgiausi pro langą ir pamačiau ryto šviesos nutviekstą prekybos centrą. ir mane nusmelkė baisi nuojauta. o kas, jei baudrillardas ir kiti postmodernistai teisūs? kas, jei istorija baigėsi ir mes amžiams įstrigome dabartyje, pasmerkti kartoti patys save? pasmerkti gromuloti pačius save dar amžių amžius. o kas, jei niekas nesibaigs? o kas, jei aš būsiu senas, o tie supisti lengvai sumontuojami ir permontuojami prekybos centrai vis toliau spinduliuos laikinybę, užmarštį ir paviršiaus blizgesį man už lango? o kas, jei mes pralaimėjom ir esam pasmerkti, įkalinti, uždaryti į voverės ratą, įmontuoti į sistemą, standartizuoti, prognozuojami ir lengvai pakeičiami, kaip batareikos matricoje? “jūs nusiteikęs maištauti? ak kaip puiku, mes kaip tik esame parengę jums maištininko paketą!”
kitą deną su opit mąstėm apie dvi esmines pastatų griūtis XX ir XXI amžių sandūroje - berlyno sienos griūtį ir pasaulinio prekybos centro dangoraižių griūtį.
pirmoji simbolizavo vakarų demokratijos, kapitalizmo ir laisvosios rinkos pergalę prieš socialistinę totalitarinę diktatūrą, išsilaisvinimą ir viltį, antroji - tos pačios vakarų demokratijos žlugimą, paranoją ir kompiuterizuoto racionalaus kapitalistinio totalitarizmo įsigalėjimą.
šiaip, žavūs buvo tie meteliai tarp dviejų esminių griūčių - socbloko nomenklatūrininkai mokinasi kapitalizmo ir džiugiai griaudint iš armijos vogtais sprogmenimis užminuotiems automobiliams konvertuoja savo įtaką į tvirtą valiutą, klesti šarvuoti kioskeliai ir iš niekur išdygę įvairaus plauko ir kalibro šarlatanai, būchas jelcinas šoka prieš kameras, svaido nešvankius bajeriukus ir neatiprašinėja damų, doleris atrodo patikimas ir tvirtas, kaip uola, ant kurios kristus pastatė savo banyčią, amerika herojiškai vaduoja kuveitą nuo irako, tyrinėja, kaip kam ir kada čiulpti bybį yra moralu, ir ar rūkai, jei į plaučius netrauki. žodžiu, atsipalaidavo truputį visi ir savimi užsiėmė.
ir staiga tik pyst ir griuvo dvyniai. zuokas išvarė iš mieto šarvuotus kioskelius, nomenklatūrininkai tapo verslininkais, kgb pakeitė reketininkus, doleris ištižo kaip pabuvęs bananas ir mums visiems pasakė, kad tos vakarų demokratijos vertybės, kurių taip ištroškę DDR fokiečiai rankomis ardė gelžbetonį, yra labai sudėtingas dalykas. tai toks dalykas, kurį galima išaiškint tik babajams ir tik nematomais naikintuvais bei savarankiškai taikinius surandančiomis raketomis. dar daugiau, tos vertybės neįmanomos, jei nedėvi specialaus antkaklio su mindcontrolo moduliu ir savanoriškai neatiduodi savo pirštų antspaudų ir DNR pavyzdžio valstybinėms institucijoms. priešingu atveju, tau turbūt reikia tas vertybes diegti kaip kokiam necivilizuotam babajui - išrengiant nuogai ir prie pimpalo pajungiant motociklo akumuliatorių.
nežinau. o gal jau įvyko tas esminis lūžis, kurio aš taip laukiu, o ta įtampa, tai čia tik šalutinės pasiutusiu greičiu gerėjančio gyvenimo pasėkmės? tačiau cinikas šiandien nuramino - jie vistiek perka pinigus už pinigus ir nieko daugiau. liko maksimum du mėnesiai. laikas užsipirkti ryžių (beje, žostkai pabrango visame pasaulyje - ar tai irgi pabaigos ženklas?) kondensuoto pieno, kalašnikovą, heroino ir varyt išsikast nuošalaus bunkerio toliau nuo tankiai apgyvendintų centrų.
Komentarai
Apie pasaulio pabaigą mąstau jau gerus tris - keturis metus. Kad čia jau viskas yra baigta ir tik laukiu savo eilės, kai ateis kažkas ir pasakys: "na, bičiuli, ir tau jau laikas". Ir, tiesą pasakius, laukiu.
Komentavo: Audrelis | May 28, 2008 11:14 AM
Word.
Man irgi čystai tokios nuojautos. Jau seniai atrodo, kad turi viskas baigtis. Šiaip ar taip, dar nebuvo civilizacijos, kuri ištemptų itin ilgai. Vakarai tempia, jeigu skaičiuosim (man tai vis tiek kažkokia tąsa) su didžiojo Rymo gyvavimu, ~2500 m. Egiptas, Tarpupio civilizacijos irgi panašų laiką gyvavo. Tai man jau vien chronologija kažką sako. Kita vertus, po kiekvienos civilizacijos žlugimo į jos vietą stodavo kita. Gal Vakarų civilizacija jau pasibaigė ir vietoj jos gimė kita, tik niekas to nepastebėjo?
Komentavo: M. | May 28, 2008 11:20 AM
man atrodo, kad DEJA, pasaulio pabaigos dar ilgokai nebus. situacija globaliai pastaraisiais desimtmeciais tikrai eina velniop, bet ne tiek, kad jau prieitu gala. tai, ka mes savo gyvenime galime dar pamatyti - tapti liudytojais, mano supratimu, yra karai, skurdas, ligu epidemijos, autoritarines / totalitarines valdzios isigalejimas.
pasaulio pabaiga isivaizduoju kaip gamtini kataklizma (jau dabar yra siltnamio efektas, tarsa, baigiasi iskastinis kuras, vandenynu lygis kyla, bet Zemele stipri, tad manyciau, dar keleta simtu metu galesime ja pakankinti, o tada masiniai ledynu slinkimai nunesa viska nx ir istorija prasideda is naujo :)
Komentavo: elena | May 28, 2008 11:40 AM
ai dar, man atrodo, kad vakaru civilizacija tikrai jau pasibaige. dabar prikolo ir simuliakru civilizacija.
audrelis cia neseniai rase, kad "nekencia visu". as manau, kad tai visai neblogas jausmas, nes jis tikras ir stiprus. neapykanta, prikolai ir zaidimas pavadinimu punkrockas yra tai, ka as (mes?) siandien turime brangiausio (: na dar meile...
ps. sutinku, jei kazkas su manim nesutiks
Komentavo: elena | May 28, 2008 11:45 AM
blemba, koks nuostabus postas. taip puikiai apibendrina, kas įvyko per visą mano gyvenimą. taip naudinga apsimesti, kad stovi nuošaly ir viską įvertinti. tik kad tada atrodo, kad viskas dar baisiau.
na o aš kai skaičiau baudrillardą, baisiausias dalykas man atrodė implozija - tokia besivelkanti ir visus betąsanti pasaulio pabaiga, kuri niekada nesibaigs. io, dekadansas prekybos centruose, verkiantys mentai ir visiškai neracionalus sociumas - bet visa tai tęsiasi taip ilgai ir, atrodo, tam viskam tam šitai labai patinka... svarbu tąsytis. stasis is death.
tokia pasaulio pabaiga jau buvo. 'vakaru civilizacija' yra viena didelė pabaiga, tik nežinia ar turinti galą. juk todėl ir vadinam postmodernu - postviskuo: postrevoliucija, postapokalipse, postentuziazmu, postcinizmu, net postpostmodernizmu - viskas post, nes viskas jau buvo, viskas žlugo ir laimingai žlunga toliau.
o gali paklausti: nu ir kas? o aš irgi 'ilgiuosi' destrukcijos. naktimis spardau stulpus ir sienas, mėginu nugriauti nors dalelę pasaulio - taip būna net ir tada, kai pasaulis atrodo gražus. kažkur reikia prasibrauti, kažką užbaigti, sužlugdyti IKI GALO. bet nichuja - nueinu ir paskaitau bataille - destrukcijos, porno ir šlykštybių dozė keletui dienų, kad nenorėčiau nieko užmušti.
Komentavo: frao | May 28, 2008 2:03 PM
http://www.december212012.com/index.shtml
Komentavo: Ingra | May 28, 2008 8:57 PM
toks spengleris prieš šimtą beveik gal metų irgi rašė apie 'vakarų saulėlydį', lygino ten su graikais/romėnais ir pan. jei žiūrėt grynai teoriškai, tai abejotini tokie dėsnių išradinėjimai man, labiau tikiu, kad vienkartiniai ir unikalūs esam, visaip gali būt ir susiklostyt. kas kita šiaip intuicijos, jausenos.. kai paskaitau apie kiniją, atomines bombas, genetinę inžineriją, globalinį atšilimą ir kitas linksmybes, tai jo, galima pagalvot. bet tada mėgstu eit į mišką, eit ant kalno, žiūrėt medžius, žiūrėt debesis. tai ten, miške, matricos visos gan juokas atrodo. nors nacių stovyklos ir ten ne juokas. tai ten galvoju, ačiū dievui (toks posakis), kad galiu dar paprastai tiesiog būti ant šito pasaulio. ir neatrodo, kad tai būtų kažkoks "bėgimas nuo tikrovės", pasidavimas prieš pasaulio blogybes, priešingai, jei aš dar galiu normaliai gyvent, kiti aplink daugmaž irgi, tai gal nėra jokios pasaulio pabaigos? jei kinijos pramonė man pasibaigia kai uždarau interneto naršyklę, tai gal viskas gerai? neįdomus jausmas, kad šito posto minčių turbūt nebūtų, jei nebūtų interneto ir televizoriaus? aišku nesakau, kad nieko nežinot reik, šiaip. žmonių pasaulis tikrai per didelis, kad galėčiau aprėpt visą jo mėšlą ir dėl kiekvieno mėšlo pakentėt, net nenorėčiau to. įdomu buvo kažkada pagalvot, kad visas šūdas pasaulyje yra tik iš žmogaus - tarsi palengvėjimas, tas t i k žmogus. čia geroji pusė to, kad žmogus mirtingas, tik gaila, kad tas žmogaus pasaulis jau per daug apčiuopiamas tapo, pavojingas. bet nors ir turim atomines bombas, dar kažkaip nesprogom, tai ačiū už tai kažkam. tai man patinka atsigręžt į šitą savo laisvę pasirinkt. kas tas postviskas? jeigu aš gyvenu savo paprastą padorų nešūdmališką gyvenimą, savo paprastas dienas, su savo laimėm ir nelaimėm, tai kas man tos postmodernistinės "laiko dvasios", kur jos yra? kažkam yra, kažkam nėra. kažkas rašo savo postšlykštybes, kažkam tai nerūpi ir rašo amžiną bet vis kitokį jaunatviško gaivalo eilėraštį. kas kaimiečiui baudrillardas? nu taip, deja pasižiūri ir jis teliką.. dar kas tie vienodi prekybos centrai? galima ir baisiai taip žiūrėt, bet galima ir kaip į paprastas parduotuves:) panašūs kaip obuoliai. gal pripratau. ką reiškia nuolat kartotis? pagrindiniai dalykai įtariu panašūs visais laikais buvo, mylėt, pavalgyt, draugaut, dirbt tai kas čia baisaus - kartotis? tik tiek, kad kiek sutikau žmonių, nors visi šituos dalykus daro, visi skirtingi. tai man tai irgi patiko postas, ypač pastarųjų dešimtmečių istorijos pasakojimas, bet aš tai norėčiau, kad nebūtų pasaulio pabaigos, taip gražu gi čia.
Komentavo: tomas | May 28, 2008 11:34 PM
juodoji skylė spinduliuojanti atominę smegmą....
(atsiprašau, kad priteršiau, bet man sėdėjimas prisikonektinus patoviai prie matricos ir ją gaminant irgi linksma)
((esu voveraitė sėdinti ir pastoviai sukanti ratuką))
gal, sakau, eina nx aukštieji...
gal strojkė...
ar emigracija į trečią, besivystantį pasaulį...?
kur dar nėra kiekvienoj traukinių stotį bilietų aparatų,
mokykloj vaikščiodamas nepypsi prie kiekvienų durų su studento pažymėjimu
blah blah blah...
emo....
į stroikę, manau, mieli kolegos laikias kokiam pusmečiuj...
ar dar kurnors kur mažiau galvoti ir suprasti :]
nu va pamyžom visi laimyngi į kelnes
tai susisukam sekantį ir z-order bei UB-tree...
(jo jo aš irgi tobulinu matricą... paliubomu ji takeoverins viską)
Komentavo: adomas | May 29, 2008 12:24 AM
Na, mic, net nežinau kaip tai įvardinti ar tavo senstančiu smegenų marazmu ar "fotelinių" fronto propoganda :) O jei rimčiau, tai man nuo mokyklos įstrigęs vienas fizikos dėsnis F=-F, kurį vėliau "nuspalvino" energijos tvermės dėsnis - energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta, kuriuo, prisipažinsiu, vadovaujuosi ir realiame gyvenime. Tiesa apie civilizacijų gyvenimo ciklus skaityti neteko, bet mintis įdomi ir pagal mano aukščiau paminėtus dėsnius yra netgi labai reali.
Taigi, belieka atrasti erdvės lauką (muset tarpusavio žmonių santykių), kuriame šie dėsniai egzistuoja ir aprašius matematinėmis formulėmis pasiimti Nobelio premiją ir už gautus pinigus atidaryti prašmatnų punk/hardcore (šitą paketą mes jau gromuliuojame) klubą, kuriame per radiocentro apdovanojimus tvatinti 69 danguje scenoje, tuom suteikiant džiaugsmo man, prakaituotam ir su alumi žiūrinčiam teliką, bei galimybę pasikviesti šeimą ir rodant pirštu į ekraną veblenti "jie pisa popsą per šikną he he he, matai sūnau, mano karta drąsi kaip Lietuvos įvaizdis", o tada tebūnie ir liepsnos iš pragaro ir abejingas laukimas eilėje, kurioje braunamasi alkūnėmis, kadgreičiaugauti aukščiausiojo nuosprendį, ir tablo užsidegus tavo numeriui išdidžiai pareikšti "atsipisk, tu ne mano dievas" taip tampant minusu, kad palaikyti simetriją, kuri pasiekusi savo maksimumą (kritinę masę) sprogsta.....taip, kad nusiramink mic, imk joint'ą ir siusk ratu :)
Komentavo: mal | June 2, 2008 12:41 AM