mic

iškosėti savo tylą savo užspaustą riksmą savo perskeltą gyvenimą, kai viena ranka statai ir kita ranka kitoje pusėje statai ir supranti, kad abi pusės paneigia viena kitą. kaip koks užkerėtas patternas kartojasi vėl ir vėl.

vakar GC pamačiau užrašą "gal tau ko reikia?" šalia krūvos visokių naudotų daiktų. pagalvojau - o gal mes atsiskirsim, išsivystysim į nepriklausomą uždarą pasaulį tokį true underground, apie kurį niekas nieko nežino, kol nežengia žingsnio šalin? pasaulį, kuris gyvena parazituodamas ant blizgančio paviršiaus kūno, pakeldamas tai, ką praeidamos išmetė manekenės, ką pamiršo išsiblaškę metroseksualai. pasaulį, kuris surūko apčiulptus ir taip ir nepridegtus cigarus ir dageria prie tūkstančių židinių išuostytą viskį, darašo neišrašytus tušinukus ant švarių nebereikalingų korporatyvinių A4 pusių. ar girdėjot, kad tuoj į rinką pateiks tabletes, kurių išgėręs gali pilt kiek lenda - negirtėji ir nebūna pagirių? tobula. tiesiog nx tobula.

ne, niekas neatsiskirs, niekas neužsidarys į jokį undergroundą, nes viskas yra beviltiškai persimaišę. nes mes patys savo plaučiais pučiam muilo burbulą ir savo rankomis statom ore tiltus iš second hand surūdijusių plieninių balkių.

baigėsi didžiojo motoro laikai, visi išsikraustėme gyventi ant didžiojo muilo burbulo plėvelės.

vienintelė viltis - naivūs fanatiški jaunuoliai iš rytų, kurie gal ras būdų susprogdinti muilo burbulą.

...ir atsibus beždžionės medžiuose iš keisto sapno...

...pasnigo, gal rytoj reikia čiuožt nuo kalniuko?