mic

istorija tokia - viena pažįstama sako "jūs ten kažką filmuojat, o čia pas mus tv3 vyksta kažkoks konkursas, tai duokit čionai" nu ką aš žinau, šyvis ir nunešė savo filmuką apie kalnus. po kurio laiko skambina "tipo jūs papuolėt į finalą" kokį finalą? "nu čia bus realybės šou, jei praeisit, tai 5 savaites gyvensit bute su dar dviem tokiom grupėm ir filmuosit reportažus apie konkurentus" 5 savaites bute? kai už lango pats pavasaris? davai neeee?

galų gale atsidūrėm kaune, filmavimo salėj. nuostabu, kiek garsiai gali ploti tiek mažai žmonių, kai jų to paprašo. taip sakant, patys jaučia viso vykstančio beprasmybę ir todėl rėkia ir ploja tam, kad bent atrodytų, kad prasmė yra. aš stengiausi ploti nuotaisęs laimingo debiliuko veidą, bet kiek mačiau iš kabančio TV ekrano, tai režisierius tuo momentu mikliai perjungdavo į kitą kamerą. nežinau, ar jis mane pastebėjo ar čia taip sutapo.

sumenėm atlikti šios media rūšies penetraciją iki galo - jei jau rodys veidą stambiu planu, tai reikia paskleisti kažkokį užkratą. sugalvojom mistinę "žilvos chebrą" ir žilvos chebros žestą, kur reikia įkišti du pirštus į nosį ir po to parodyti "victory", be to filmukas irgi vadinosi memetiškai - "nevalgyk geltono sniego". suvaidinom prieš kameras. tiesa, žygis dar prašė Šapranausko, kad jį įsūnytų, bet jis padarė tuščias akis ir kantriai sulaukė, kol pasibaigs reklamos pertraukėlė ;)

rezultatai - "komisijos" narys, vertindamas mūsų filmuką įsikišo du pirštus į nosį sakydamas "nežinau ką tai reiškia", laimėjusios trijulės iš savo autobuso mums draugiškai rodė šį gestą, kitą dieną kaune prie žygio pribėgęs mažius rėkė jam "nevalgyk geltono sniego".

išvados - televizija - tai paprasta. buvom, darėm, pauščiukas uždėtas.

... or did the media fuck me?