Srovė neša dideliu greičiu... į save. Gilyn... ir į išorę. Irgi gilyn... :)
Įmanoma skleisti šilumą ir pasaulį daryti geresniu. Aš tai galiu. Ir noriu.
Nesutinkate? Jūsų teisė.
Žinai, kad sugebi skleisti šviesą. Žinai, bet netiki. Kažkuriuo momentu sutinki ją skleidžiantį žmogų, su juo bendrauji. Maža to - keliauji su juo, tobulėji. Kartu, bet pats. Sau, bet kitiems.
Tada patiki, kad gali skleisti vidinę šviesą, šilumą. Jau nebežinai, bet tiki.
Ir ją SKLEIDI.
One word: GYVENU
Metallica'os 'Nothing Else Matters' akordai sklaidosi ore ir sąmonėje kaip cigaretės dūmai.
Lietus. Pilka jio siena ir siluetai joje. Mėgstu lietų. Bet ar mėgsta jie?
Have you ever felt someone's hatred towards you so intense that you could taste it?
Ne. Jiems nesvarbu. Jie tik slankioja po lietų, negyvomis akimis, kokčiai negyvais judesiais.
Have you ever pulled a blade out of someones body after a killing strike?
"Noriu turėti ledinę širdį". Galėčiau nusijuokti į akis, jei nebūtum brangus man žmogus. O ar žinai ką tai reiškia?
Magnificently executed technique, of course. And what of it? Wet cracking of flesh and bone. And blood. So much blood...
Skausmo pabaigą? You think?
Toward what end? Sakai, gražu, kai sunkiu spygliuotu rutuliu grakščiai nubrėžusi porą ratų, taip pat grakščiai smūgiuoji? O ar susimąstei kada, kas atsitinka kitame rutulio gale?
Tai yra prisidėti prie tų siluetų lietuje. Skausmo pabaiga? Taip, ledo širdis yra skausmo dėl neišsipildžiusios meilės pabaiga. Manai, tai viskas? Tai ramybė? Ne. Nes ramybė irgi yra jausmas.
Ogi ten - nieko gražaus. Jei priešininkui nepasisekė - siaubingas skausmas. Klyksmas. Kraujas. Daug kraujo. Jei jam pasisekė - daug kraujo ir mirtina tyla.
Tai yra visko pabaiga. Tai yra negyvos akys. Skausmas, meilė, šypsena, paguoda, švelnumas, aistra, liūdesys, džiaugsmingas nerimas, baimė, stogo rovimas, pasitenkinimas atliktu darbu, šypsnis ateičiai į veidą, ramybė - viso to nebėra. Štai kur tikroji kančia. Viso to nejausti. Nes ledinė širdis - tai niekas. Ne poilsis ir atgaiva, ne ramybė, o begalinė kančia absoliučiai nieko nejausti. Nieko.
Kovos menas... tai yra metų metai tobulėjimo, iššukių, sunkumų, mėlynių ir patempimų (jei pasisekėį), mąstymo ir supratimo kančių. Metų metai ruošimosi vienai vienintelei akimirkai, kad ji galbūt netaptų paskutinė.
Taip. Tu nenori tokios turėti. And trust me, niekas iš tų siluetų lietuje nenori. Jau nebe. Todėl kai kurie sugrįžta. O tie, kam jau per vėlu, lieka ir tyliai užgęsta, visai visatai pamiršus apie jų egzistavimą. Nes jie niekam nebereikalingi. Net sau patiems.
Tas grožis kovos menų pakazuchose - apgaulingas. Nes jis - atsitiktinis. Atliekama tai, kas atliekama, o tai, kad tai dar ir gražu - šalutinis efektas. Tik, matai, neviskas yra rodoma. Pavyzdžiui, to 'grožio' rezultatą rodo gal tik spec. pajėgų paruošimo kursuose.
Ir po juodžiausios nakties pateka saulė. Jei kils noras užsiauginti šarvus - atsikratyk jo. Nes jie užaugs ir taip. O dėl jų nukentėsi tik tu. Niekas kitas. Ledo saugumas - apgaulingas. Nes jis 'saugo' nuo visko. Gero taip pat.
Kaip lengvai meilė pereina į neapykantą. Nubraukiamas visas supratimas, svajonės, šypsenos ir visokios bullshit'iškos harmonijos filosofijos. Lieka tik mėgavimasis kančia ir daugybė pykčio, norint atkeršyti tiems, kas tą kančią sukėlė. Klaida, nes tas pyktis žeidžia tik tave, nuo savo atšiaurumo sušalsi tik tu pati.
Maybe some day I'll see you smile again. Because that's the real victory against pain and the world. A calm smile into the eye of the storm, knowing that only you can decide how much damage it will do to you.
Atleisk už viską.
One last thing: if you should die, die only when the time comes. And that time is not for you to decide. Anything else is a waste of life.
Choreografija yra grožis. Jo rezultatas yra pakylėta savijauta, gerėjimasis, skriejimas ir aistra. Tai Tavo pasaulis. O tokio grožio, apie kurį šnekėjai, rezultatas yra tik vienas:
Metallica'os 'Nothing Else Matters' akordai sklaidosi ore ir sąmonėje kaip cigaretės dūmai.
Lietus. Pilka jio siena ir siluetai joje. Mėgstu lietų. Bet ar mėgsta jie?
Have you ever felt someone's hatred towards you so intense that you could taste it?
Ne. Jiems nesvarbu. Jie tik slankioja po lietų, negyvomis akimis, kokčiai negyvais judesiais.
Have you ever pulled a blade out of someones body after a killing strike?
"Noriu turėti ledinę širdį". Galėčiau nusijuokti į akis, jei nebūtum brangus man žmogus. O ar žinai ką tai reiškia?
Magnificently executed technique, of course. And what of it? Wet cracking of flesh and bone. And blood. So much blood...
Skausmo pabaigą? You think?
Toward what end? Sakai, gražu, kai sunkiu spygliuotu rutuliu grakščiai nubrėžusi porą ratų, taip pat grakščiai smūgiuoji? O ar susimąstei kada, kas atsitinka kitame rutulio gale?
Tai yra prisidėti prie tų siluetų lietuje. Skausmo pabaiga? Taip, ledo širdis yra skausmo dėl neišsipildžiusios meilės pabaiga. Manai, tai viskas? Tai ramybė? Ne. Nes ramybė irgi yra jausmas.
Ogi ten - nieko gražaus. Jei priešininkui nepasisekė - siaubingas skausmas. Klyksmas. Kraujas. Daug kraujo. Jei jam pasisekė - daug kraujo ir mirtina tyla.
Tai yra visko pabaiga. Tai yra negyvos akys. Skausmas, meilė, šypsena, paguoda, švelnumas, aistra, liūdesys, džiaugsmingas nerimas, baimė, stogo rovimas, pasitenkinimas atliktu darbu, šypsnis ateičiai į veidą, ramybė - viso to nebėra. Štai kur tikroji kančia. Viso to nejausti. Nes ledinė širdis - tai niekas. Ne poilsis ir atgaiva, ne ramybė, o begalinė kančia absoliučiai nieko nejausti. Nieko.
Kovos menas... tai yra metų metai tobulėjimo, iššukių, sunkumų, mėlynių ir patempimų (jei pasisekėį), mąstymo ir supratimo kančių. Metų metai ruošimosi vienai vienintelei akimirkai, kad ji galbūt netaptų paskutinė.
Taip. Tu nenori tokios turėti. And trust me, niekas iš tų siluetų lietuje nenori. Jau nebe. Todėl kai kurie sugrįžta. O tie, kam jau per vėlu, lieka ir tyliai užgęsta, visai visatai pamiršus apie jų egzistavimą. Nes jie niekam nebereikalingi. Net sau patiems.
Tas grožis kovos menų pakazuchose - apgaulingas. Nes jis - atsitiktinis. Atliekama tai, kas atliekama, o tai, kad tai dar ir gražu - šalutinis efektas. Tik, matai, neviskas yra rodoma. Pavyzdžiui, to 'grožio' rezultatą rodo gal tik spec. pajėgų paruošimo kursuose.
Ir po juodžiausios nakties pateka saulė. Jei kils noras užsiauginti šarvus - atsikratyk jo. Nes jie užaugs ir taip. O dėl jų nukentėsi tik tu. Niekas kitas. Ledo saugumas - apgaulingas. Nes jis 'saugo' nuo visko. Gero taip pat.
Kaip lengvai meilė pereina į neapykantą. Nubraukiamas visas supratimas, svajonės, šypsenos ir visokios bullshit'iškos harmonijos filosofijos. Lieka tik mėgavimasis kančia ir daugybė pykčio, norint atkeršyti tiems, kas tą kančią sukėlė. Klaida, nes tas pyktis žeidžia tik tave, nuo savo atšiaurumo sušalsi tik tu pati.
Maybe some day I'll see you smile again. Because that's the real victory against pain and the world. A calm smile into the eye of the storm, knowing that only you can decide how much damage it will do to you.
Atleisk už viską.
One last thing: if you should die, die only when the time comes. And that time is not for you to decide. Anything else is a waste of life.
Choreografija yra grožis. Jo rezultatas yra pakylėta savijauta, gerėjimasis, skriejimas ir aistra. Tai Tavo pasaulis. O tokio grožio, apie kurį šnekėjai, rezultatas yra tik vienas:
Captain Nemo said ok...
Kiek smugiu gali atlaikyti rankos, kol reikes pereiti į aktyvų puolima, kad paprasčiausiai neužtrankytų?
Irmantas: "... tai ašmenimis brūkšteli jo ranką, laikančią kardą. Kaip nuginkluojama gyvatė?"
Ištraukiant jai iltis. Nebūtina gyvatę užmušti. Tereikia...
Block there... perfect. A hit from below, ward it off, a lower-side block. Niiice...
Mano svajonių riba šiai dienai - bekraštė nuo vėjo banguojanti pieva, nušviesta saulės spindulių, retkarčiais šmėstelinčių pro pilkus debesis, gaivi vėsuma ir nedidelė kalva, ant kurios begalybės vidury galėčiau sėdėti ir mėgautis vėsiu vėju ir saulės šviesa, pro debesų properšas piešiančia auksines dėmes banguojančioje žolėje...
Kodėl gervė juoda, o tigras baltas?
Kartu su bokeno smūgiu ir garsiu 'kiai' išleisti tą kylantį riksmą, sutalpinti į jį visą tą audrą, skausmą, viltį, jaudulį, šypseną ir...
Iš visų gamtos reiškinių labiausiai mėgstu vėją. Jis vėsina mintis, kedena plaukus, tarsi kviesdamas žaisti ir atsipalaiduoti, sukasi aplink kūną, tarsi įkraudamas energijos. Ir gaivina...
Susidraugavom visai neseniai - jo galybę ir gaivumą pajutau gal tik prieš kokius metus.
Nemo's going home...
Uždenk debesimis saulę, drauguži, kad galėčiau pasimėgauti vėsuma ir banguojančia bekrašte žalia jūra. Thanks for being there for me. I really need it. I'll return the favor someday.
O dabar nešk riksmą horizonto link.
Mike Oldfield: Light + Shade. Šiuo metu CD-rom'e - Light.
Oldfield'as išleido naują CD. Tiksliau du. Vertinimas? Kokie tais... mažiau konkretumo juose, nei ankstesniuose. Ir theem'us iš Tres Lunas naudoja (taip ir nenusipirkau to muzikinio geimo, nors patiko tą savotišką pasaulį tyrinėti). Bet patiko - nuostabi atsipalaidavimo ir skraidymo muzika. Ir CD netgi įdėta programa remix'ams daryti, nors, ko gero, nesugebėčiau pagaminti verto klausyti remix'o. Dizainas klasiškai padarytas. Apskritai - su išmone ir... hm... meile?
Darosi dėsnis. Mąstai, kuri begalę teorijų, pastebėjimų, jauti kaip samonėje lyg ir kuriasi sudėtinga gyvenimo filosofija. Tipo - tobulėji. Ir vieną vakarą sėdint kur Gediminkėj su Espresso puodeliu ir stebint praeivius visa tai susikristalizuoja į keletą visiškai paprastų ir intuityvių frazių. Tik tas didelis kelias, kurį reikia nueiti iki jų, manau, ir nuveda prie tikro tų frazių supratimo. Nebesijuoksiu iš dėdės Edmo ar Sensei Vladimiro 'gyvenimo postulatų' paprastumo. Aišku, tai nereiškia, kad viskas yra vienareikšmiška ir visur pritaikoma.
Trumpa ištrauka iš msn pokalbio su draugu:
Paulius (draugas) says:
Matai, aš labai nenoriu mest tų šunkelių (man jie labai brangūs, daug laiko su jais nugyvenau ) ...
Ryto Kavos Magas (aš) says:
Aš su vystyklais, Pauliau, gyvenimo pradžioje irgi daug laiko nugyvenau...
Mėgstu vakarus su kava (na, rytus, ko gero, irgi. Ir popietes. Bet, nors kavą ir mėgstu, jos naudojimą riboju (Jei taptų manija - nebemėgčiau), tai neišeina ir rytų, ir popiečių, ir vakarų su kava) ir tą vienatvę, kurią jie teikia. Vienatvė, aišku, sąlyginė - aplink nemažai žmonių, bet išmokau ir minioje pasijusti vienas, jei to reikia.
Per vieną tokių vakarų supratau: Mindės rašinys apie rūkymą, laimėjęs II vietą Vilniaus rašinių konkurse... graudu, kad 'išmintingajai' jo mamai taip ir nedašilo, kad jame jis tiksliai aprašė ne kieno nors kito, o savo paties jausmus.
Kartais atrodo, kad toje minioje šmėsteli mano paties veidas.
O aš jau ilga laiką vaikštau kad sutikčiau save. Idealiu atveju galėtų būti prie vakaro kavos, kavinukėj be žmonių. Bet tiktų ir gelbėjant savo gyvybę ventiliacinėję Babilono 5 šachtoje...
An arabs prayer before a battle in Northlands:
Merciful father... I've squandered my days with plans of many things... This was not among them. But at this moment, I beg only to live the next few minutes well.
For all I ought to have thought and have not thought... All I ought to have said and have not said... All I ought to have done and have not done... I pray thee, God, for forgiveness...
A Viking prayer before battle:
'Lo there do I see my father.
'Lo there do I see my mother,
my sisters and my brothers...
'Lo there do I see the line of my people
back to the beggining.
'Lo they do call to me.
They bid me take my place among them
in the halls of Valhala,
where the brave
may live
forever...
Fear profits a man nothing.
Labai nebloga diena. Netgi ne iš visų pamokų pabėgau...
Gerai Benas pasakė - susitvarkyk su laiku. Treniruotės, repeticijos, pamokos... Time is running out. Aš visada iš pradžių atsilieku, o po to vejuosi. Šian nenukirpau visų pamokų vien dėl to, kad negalėjau eiti į fiziką (for undisclosed reasons), o tai jau pirmas žingsnis. Kaip ir nuėjimas į treniruotę kai labai nesinori. Tobulėjam. Skausmingai, bet...
Po pamokų (žinia, beveik visų) su sesute prie arbatos planavom group building'o seminarą žiemai vienai chebrytei. Well, pradžiai neblogai, turint omenyje, kad noriu su jaunimo veikla sieti tolimesnį gyvenimą. Tik visada buvau kitam seminarų gale - kaip dalyvis. Oh well. New challenges.
Po treniruotės nuėjom su aikidokais arbatos. 2val. pokalbis su Irmantu... (pagaliau dašilo, kas atsitinka kai peržengia kardą...) smegenys supercharged, man patinka toks greitas mąstymo tempas. Tik gaila, kad rašymo tai nepagerina...
Susumavus - gera diena. A good day to die.
Klausausi Steven Seagal (Taip, jis gali dainuoti...) "My God". Man patinka priedainio ironija: "My god is better than your god. My god is bigger than yours..." Ypač žinant jo nuomonę apie tokius dalykus.
Frazė pamastymui: Kai medžiotojas medžioja, jis atneša disharmonija į aplinką - žudo ir pan. Bet kai jam reikia išeiti, jis tai padaro tyliai ir nepalikdamas pėdsakų.
Gražu:..
Šian vėl rūkas.
Vėl pažiūrėjęs per langa matau namų siluetus ir šviesas, skendinčias drėgnam gaivios masės debesyje.
Jauku. Nors ir vėsoka.
Šaltasis Vilnius netampa nei kruopelytės šiltesnis (pagal 2 iš 3 visybiškumo bruožus - ir kunui, ir dvasiai). Užtat privati erdvė padidėja proporcingai rūko tankumui. Gražiai niūru - dažnas apibūdinimas šiam miestui.
Vienas minusas - naktį rūkas tampa ankštas. Nors vaizdas ne mažiau gražus...
Ir dar Apocalyptica "Faraway" tokiu oru. Fantastika...
Ką gi... einu panert į rūką. Mat treniruotės nelaukia, kol pasigrožėsiu aplinka.
Nepykit, kad page'as necustomize'intas. Bus laiko. Ir pagelbos iš šalies =)
Vakaras. Akys truputį temsta (Labai nebloga diena buvo. (gal tik pats vakaras nuobodokas. Tačiau kitkuo skųstis negaliu) Galiu sau leisti ir vakarinį apžlibimą). Nuotaika... em... keistoka. Įsijungiau Monty Python: Always Look on the Bright Side of Life. Nuotaikos supaprastint neišėjo. Oh well... vistiek tokiam tikslui pernelyg psichodeliška dainelė. Rekomenduoju kiekvienam, kuriam stogo nerauna tik dėl apsnūdusios nuotaikos.
Some things in life are bad
They can really make you mad
Other things just make you swear and curse.
When you're chewing on life's gristle
Don't grumble, give a whistle
And this'll help things turn out for the best...
And...always look on the bright side of life...
Always look on the light side of life...
Ant kelių sėdi deivė. Palaidi tamsūs plaukai, rudos akys... Norom nenorom imi žmogus ir susimastai - ar tai nebus gyvenimo kiaulystė (eilinį kartą), kai maloniausiu momentu atmerki akis ir pamatai, kad guli tuščioje lovoje ir ryto saulutė iš tavęs tyčiojasi, kad užtenka naivumo sapnuoti tokius sapnus. Bet tokios mintys trunka maždaug pusantros sekundės, nes jas sumaišo ir ištirpdo dar vienas rudaakės deivės bučinys. Norom nenorom imi žmogus ir susimastai - o gal vis dėlto ne viskas sapnas, kas nerealybe atsiduoda...
If life seems jolly rotten
There's something you've forgotten
And that's to laugh and smile and dance and sing.
When you're feeling in the dumps
Don't be silly chumps
Just purse your lips and whistle - that's the thing.
And...always look on the bright side of life...
Always look on the light side of life...
Neseniai atradau knygą apie Trolius Mumius. Ko gero, tai mėgstamiausia mano gyvenimo knygutė (God bless Tuve Janson) apie apvalainus baltus trolius, jų pilną reikšmingų (tikriausiai, tik jiems patiems. Argi kas susidomėtų burtininko skrybeje, ar plaukiojančiu teatru?..) nuotykių gyvenimą, kur visada šilta (žiemą jie pramiega. Kartais pagalvoju, kad nebloga mintis). Patiko jie man būtent dėl tos nerūpestingos atmosferos (egzistencinis nerimas? Su kuo tai valgoma?), reikšmingų nuotykių, obuolių sulčių ir sumuštinių, kelionių, virvinių kopečių pro langus, Klipdasų ir Hatifnatų. Norėtum taip gyventi? Aha. Aš irgi. Trumpam - kokį mėnesį (ar porą) į metus.
For life is quite absurd
And death's the final word
You must always face the curtain with a bow.
Forget about your sin - give the audience a grin
Enjoy it - it's your last chance anyhow.
So always look on the bright side of death
Just before you draw your terminal breath
Kažkas pasakė, kad gyvenimo tikslas yra tobulėti. Hm... gal prasmė, bet tikrai ne tikslas. Tobulybė nepasiekiama. O jei ir pasiekiama, tai nuobodi. O kur tikslas? Man labiau patiko mintis, kad toks patiekalas neegzistuoja išvis, kol mes patys nepasigaminame. Gerai, pažiūrėkim. Gal būti laimingam? Na, tada jau galėčiau ramiai nusišauti. Esu laimingas. Bent šiuo momentu. Deivės turi tokį poveikį... gerai, einam toliau. Apie tobulėjimą jau šnekėjau. Gal tapti meistru... (kieno nors. Visiškai nesvarbu - kieno) Bet didžiausi meistrai visada sakydavo, kad jiems dar daug tobulėti ir... mirdavo nuo senatvės. Netinka. Kaip tikslas visai nieko, bet paversti gyvenimo centru nesiruoščiau - pernelyg... snobiška kažkaip. O... galbūt - nugyventi gyvenimą įdomiai ir kad mirdamas nieko nesigailėtum? Mintis nebloga. Gerai, o kaip? Turint tikslą. O koks tas tikslas? Nugyventi gyvenimą įdomiai ir kad mirdamas nieko nesigailėtum. Bliamba... Tai ir vadinama egzistenciniu nerimu. (Dašlo kodėl man patinka Troliai Mumiai? Tikiuosi, kad ne. Nes, šiaip ar taip, ne tik dėl to). Tingiu mastyti toliau. Tad, ko gero, reiks apsistoti ties tobulėjimu, kaip prasme ir gyvenimo nugyvenimu idomiai ir jam baigiantis nieko nesigailėti, kaip tikslu. Bent jau iki kito pokalbio su Irmantu.
Life's a piece of shit
When you look at it
Life's a laugh and death's a joke, it's true.
You'll see it's all a show
Keep 'em laughing as you go
Just remember that the last laugh is on you.
Deivė širdyje (ir ant kelių), Troliai Mumiai svajonėse, švelni neviltis, kad visų galimybių igyvendinti tiesiog neįmanoma (nespėsiu. Gyvenimas per trumpas. O kas tiek galimybių nematot, tuo blogiau jums), šypsena akyse (nes, atsirinkus, geriausias galimybes išnaudoti vis dėlto galima), vėjas plaukuose (ir mano, ir jos) ir muzika aplink. Ech... gyvenimas gražus, kaip sakė mano biologijos mokytoja (beveik 10min. sėdėjau išsižiojęs, kai sužinojau, kad ji studijavo muzikos akademijoje ir grojo BUGNAIS). Ir nuostabesnio daikto už jį būti negali. Bent jau aš nemačiau. Kartais sunku? Bet juk kitaip būtų neidomu. Žodžiu... vakarinis apžlibimas ima viršų... griūsiu ant šono. Tikiuosi, kad pavyks prieš tai iki lovos nusigauti. Oh swell... Isijungė Genesis - I Can't Dance. Vuop, ir nuotaika supaprastėjo - dabar tiesiog linksma.
And always look on the bright side of life...
Always look on the right side of life...
(Come on guys, cheer up!)
Always look on the bright side of life...
Always look on the bright side of life...
(Worse things happen at sea, you know.)
Always look on the bright side of life...
(I mean - what have you got to lose?)
(You know, you come from nothing - you're going back to nothing.
What have you lost? Nothing!)
Always look on the right side of life...
Now, bring me that horizon...