Rivers of blood. Dviems skaitytojoms.
Metallica'os 'Nothing Else Matters' akordai sklaidosi ore ir sąmonėje kaip cigaretės dūmai.
Lietus. Pilka jio siena ir siluetai joje. Mėgstu lietų. Bet ar mėgsta jie?
Have you ever felt someone's hatred towards you so intense that you could taste it?
Ne. Jiems nesvarbu. Jie tik slankioja po lietų, negyvomis akimis, kokčiai negyvais judesiais.
Have you ever pulled a blade out of someones body after a killing strike?
"Noriu turėti ledinę širdį". Galėčiau nusijuokti į akis, jei nebūtum brangus man žmogus. O ar žinai ką tai reiškia?
Magnificently executed technique, of course. And what of it? Wet cracking of flesh and bone. And blood. So much blood...
Skausmo pabaigą? You think?
Toward what end? Sakai, gražu, kai sunkiu spygliuotu rutuliu grakščiai nubrėžusi porą ratų, taip pat grakščiai smūgiuoji? O ar susimąstei kada, kas atsitinka kitame rutulio gale?
Tai yra prisidėti prie tų siluetų lietuje. Skausmo pabaiga? Taip, ledo širdis yra skausmo dėl neišsipildžiusios meilės pabaiga. Manai, tai viskas? Tai ramybė? Ne. Nes ramybė irgi yra jausmas.
Ogi ten - nieko gražaus. Jei priešininkui nepasisekė - siaubingas skausmas. Klyksmas. Kraujas. Daug kraujo. Jei jam pasisekė - daug kraujo ir mirtina tyla.
Tai yra visko pabaiga. Tai yra negyvos akys. Skausmas, meilė, šypsena, paguoda, švelnumas, aistra, liūdesys, džiaugsmingas nerimas, baimė, stogo rovimas, pasitenkinimas atliktu darbu, šypsnis ateičiai į veidą, ramybė - viso to nebėra. Štai kur tikroji kančia. Viso to nejausti. Nes ledinė širdis - tai niekas. Ne poilsis ir atgaiva, ne ramybė, o begalinė kančia absoliučiai nieko nejausti. Nieko.
Kovos menas... tai yra metų metai tobulėjimo, iššukių, sunkumų, mėlynių ir patempimų (jei pasisekėį), mąstymo ir supratimo kančių. Metų metai ruošimosi vienai vienintelei akimirkai, kad ji galbūt netaptų paskutinė.
Taip. Tu nenori tokios turėti. And trust me, niekas iš tų siluetų lietuje nenori. Jau nebe. Todėl kai kurie sugrįžta. O tie, kam jau per vėlu, lieka ir tyliai užgęsta, visai visatai pamiršus apie jų egzistavimą. Nes jie niekam nebereikalingi. Net sau patiems.
Tas grožis kovos menų pakazuchose - apgaulingas. Nes jis - atsitiktinis. Atliekama tai, kas atliekama, o tai, kad tai dar ir gražu - šalutinis efektas. Tik, matai, neviskas yra rodoma. Pavyzdžiui, to 'grožio' rezultatą rodo gal tik spec. pajėgų paruošimo kursuose.
Ir po juodžiausios nakties pateka saulė. Jei kils noras užsiauginti šarvus - atsikratyk jo. Nes jie užaugs ir taip. O dėl jų nukentėsi tik tu. Niekas kitas. Ledo saugumas - apgaulingas. Nes jis 'saugo' nuo visko. Gero taip pat.
Kaip lengvai meilė pereina į neapykantą. Nubraukiamas visas supratimas, svajonės, šypsenos ir visokios bullshit'iškos harmonijos filosofijos. Lieka tik mėgavimasis kančia ir daugybė pykčio, norint atkeršyti tiems, kas tą kančią sukėlė. Klaida, nes tas pyktis žeidžia tik tave, nuo savo atšiaurumo sušalsi tik tu pati.
Maybe some day I'll see you smile again. Because that's the real victory against pain and the world. A calm smile into the eye of the storm, knowing that only you can decide how much damage it will do to you.
Atleisk už viską.
One last thing: if you should die, die only when the time comes. And that time is not for you to decide. Anything else is a waste of life.
Choreografija yra grožis. Jo rezultatas yra pakylėta savijauta, gerėjimasis, skriejimas ir aistra. Tai Tavo pasaulis. O tokio grožio, apie kurį šnekėjai, rezultatas yra tik vienas:
