Mist...
Šian vėl rūkas.
Vėl pažiūrėjęs per langa matau namų siluetus ir šviesas, skendinčias drėgnam gaivios masės debesyje.
Jauku. Nors ir vėsoka.
Šaltasis Vilnius netampa nei kruopelytės šiltesnis (pagal 2 iš 3 visybiškumo bruožus - ir kunui, ir dvasiai). Užtat privati erdvė padidėja proporcingai rūko tankumui. Gražiai niūru - dažnas apibūdinimas šiam miestui.
Vienas minusas - naktį rūkas tampa ankštas. Nors vaizdas ne mažiau gražus...
Ir dar Apocalyptica "Faraway" tokiu oru. Fantastika...
Ką gi... einu panert į rūką. Mat treniruotės nelaukia, kol pasigrožėsiu aplinka.
Comments
well yeah, time has the tendency to fly and not wait at all...reliatyvumas?
Posted by: annoying little sis | November 10, 2005 4:52 PM
rūkas iš tiesų gaivina. kaip ne kurie žmonės sakė - tai lyg vaikščiojimas po debesį, kurio negali parsinešti namo...
Posted by: enc | November 11, 2005 2:35 PM
...rukas...
vercia ne eiti amzius pasakojanciu gatves grindiniu, o sklesti...
Posted by: Gundė | November 13, 2005 12:36 PM
tai jau tikrai sklendi, kai pasižiūri į apačia ir kojų nematai .)))
Posted by: enc | November 14, 2005 9:19 AM