« Apokaliptiniai medziai... | Main | A u nas takaja sekjurity... »

Mist...

Šian vėl rūkas.
Vėl pažiūrėjęs per langa matau namų siluetus ir šviesas, skendinčias drėgnam gaivios masės debesyje.
Jauku. Nors ir vėsoka.
Šaltasis Vilnius netampa nei kruopelytės šiltesnis (pagal 2 iš 3 visybiškumo bruožus - ir kunui, ir dvasiai). Užtat privati erdvė padidėja proporcingai rūko tankumui. Gražiai niūru - dažnas apibūdinimas šiam miestui.

Vienas minusas - naktį rūkas tampa ankštas. Nors vaizdas ne mažiau gražus...

Ir dar Apocalyptica "Faraway" tokiu oru. Fantastika...

Ką gi... einu panert į rūką. Mat treniruotės nelaukia, kol pasigrožėsiu aplinka.

Comments

well yeah, time has the tendency to fly and not wait at all...reliatyvumas?

rūkas iš tiesų gaivina. kaip ne kurie žmonės sakė - tai lyg vaikščiojimas po debesį, kurio negali parsinešti namo...

...rukas...

vercia ne eiti amzius pasakojanciu gatves grindiniu, o sklesti...

tai jau tikrai sklendi, kai pasižiūri į apačia ir kojų nematai .)))