« Vakaro kava ir paprastumas. | Main | Ryto Kavos Mago rytas be kavos. »

Kryžkelė ir kylantis riksmas

Captain Nemo said ok...

Kiek smugiu gali atlaikyti rankos, kol reikes pereiti į aktyvų puolima, kad paprasčiausiai neužtrankytų?

Irmantas: "... tai ašmenimis brūkšteli jo ranką, laikančią kardą. Kaip nuginkluojama gyvatė?"

Ištraukiant jai iltis. Nebūtina gyvatę užmušti. Tereikia...

Block there... perfect. A hit from below, ward it off, a lower-side block. Niiice...

Mano svajonių riba šiai dienai - bekraštė nuo vėjo banguojanti pieva, nušviesta saulės spindulių, retkarčiais šmėstelinčių pro pilkus debesis, gaivi vėsuma ir nedidelė kalva, ant kurios begalybės vidury galėčiau sėdėti ir mėgautis vėsiu vėju ir saulės šviesa, pro debesų properšas piešiančia auksines dėmes banguojančioje žolėje...

Kodėl gervė juoda, o tigras baltas?

Kartu su bokeno smūgiu ir garsiu 'kiai' išleisti tą kylantį riksmą, sutalpinti į jį visą tą audrą, skausmą, viltį, jaudulį, šypseną ir...

Iš visų gamtos reiškinių labiausiai mėgstu vėją. Jis vėsina mintis, kedena plaukus, tarsi kviesdamas žaisti ir atsipalaiduoti, sukasi aplink kūną, tarsi įkraudamas energijos. Ir gaivina...
Susidraugavom visai neseniai - jo galybę ir gaivumą pajutau gal tik prieš kokius metus.

Nemo's going home...

Uždenk debesimis saulę, drauguži, kad galėčiau pasimėgauti vėsuma ir banguojančia bekrašte žalia jūra. Thanks for being there for me. I really need it. I'll return the favor someday.

O dabar nešk riksmą horizonto link.


38890010.GoldenskiesSidmouth.jpg

Comments

..sypsena ir..? Kur pabegai?