Tikrojo kelio (o taip pat ir šviesos jo gale) radimas!
Kažkaip pagalvojau, viskas šiame gyvenime turi kažkokią prasmę, neša naudą, arba žalą, etc., o va jei pats suvoki, kad neneši nei tos naudos, nei žalos, prasmė tau taip pat nesudaro prasmės, etc., žodžiu esti visiškas smashism'as, arba, kaip mic rašė esi null pointer. kuriuo keliu pasukti tada?. kroce priėjau gan keistos išvados, reikia tapti vienuoliu, ir stoti į vienuolyną . pabandysiu paaiškinti, kodėl; galvojau ir ir šiaip ir anaip, bet niekaip nesupratau, kokia vienuolio paskirtis šioje,žemėje, tarkim kunigai, nu jie ten išklauso tikinčiųjų aimanas, palaidoja nabašnykus, etc., o vienuoliai, ką, sėdi sau , ir masto kažką...suvalgo dažniausia tai ką užsiaugina, , dirba, kai nori ir kiek nori, o ne kai reikia ir kiek reikia, ir šiaip gyvena harmonijoje!
o kas čia anapus vienuolyno? darbas, pramogos, įvairios sąskaitos, pagundos, blondinės etc.,
Turiu pasakyt, niex iš aukščiau minėto, manęs jau netraukia, anei pasilinxminimai, anei alkoholis, net ganja ir ta nestebina, taigi, manau man jau laikas...
kaži gal kas turi kokios asmeninės patirties, kaip gi ten, už tų storų vienuolyno sienų ..?? :-/