« apie ženklus | Pirmas | biopolitinis tatuiravimas »

null pointer

pastebėjau savyje tokį reiškinį - tuštumą.

kažkaip kartais pereinu į tokį režimą, kai virstu tiesiog null pointeriu, kai nieko nenurodau ir nieko nereiškiu. nei sau nei arti esantiems.

kai norisi kažką pasakyti, bet nėra ką. net blevyzgoti nėra ką.

kai baigiasi minčių srautas, kai neaplanko nei viena prasminga mintis.

ir tai nėra ta jauki tyla tarp draugų

tokiais momentais baisiuosi savo patirties skurdumu, baisiuosi savimi, tampu tik supistas recipientas

dar blogiau, imu tą tuštumą spinduliuoti - išblėsta betkoks pašnekesys, kurio klausausi, išsisemia visos temos. supista juodoji skylė.

null pointer exception.

paimkit reples ir mane išoperuokit.

Komentarai

tau reikia iškviesti garbage collectorių, trenkt tuščia bonka per galvą, prapjaut pilvą ir atsukt skaitliuką ant nulio. ką mes vieni kitiems darome jau dešimts metų, kai tik reikia, ar kai tik galim.

Nu ka null pointeri. Esi potencialus handleris objektui. Siulau susirasti puiku objekta ir initializuoti save konstruktoriuje.

Ir svarbiausia nepamirsk memory leaku - iskrovos.

jo jo, norint išvengt tuštumos, neblogai, kai yra kokia nors pašnekesio paradigma - pvz progrmavimas ;)))

"juodoji skylė" - nevykęs pavadinimas. juodoji skylė traukia absoliučiai viską į save. netgi šviesą, todėl jų egzistavimą galima įrodyti tik skaičiavimais.

null pointeris - niekas. jis nei sleidžia kažką, nei spinduliuoja.

vat. tokie pamastymai

buna, buna. Ar ne pats laikas paleist debugeri ir kokia valanda-kita panagrinet kas dedasi tavo galvoj ;)

nu nu.
o aš vat savaitę neturėjau kam zyzti, ant ko rėkti ir kam duoti dovanų :)

jadritvajliot. kaip pirstu i skyle.

Čia viskas normaliai, juk žiema, kiti tuometu išvis miega, pradėjus dienom ilgėti viskas pasikeis savaime, aš tą jau pajutau :)

šitam postui beveik metai, bet jis vis dar aktualus.

o butu imanoma isoperuoti ta tustuma?
anyway, bijau kraujo.