"Tai yra laikina"
Įsivaizduokite situaciją: Jus užklumpa problema ir pasvarstę truputi, sakote - "Tai yra laikina. Praeis mėnuo ir apie tai neatsiminsiu. Neverta dėl to jaudintis".
Net nebandysiu prieštarauti įvardytam teiginiui, tik pastebėsiu, jog "Taip, gyvenimas yra laikinas. Bac, praeis 50 metų ir mirsi".
Iš tiesų, kiekviena mūsų gyvenimo minutė, kiekvienas atodūsis yra laikinas. Tačiau ar tai panaikina jo svarbą? Toli gražu ne. Man visada patiko šūkiai apie tai, kad gyventi reikia šiuo momentu. O paskutinysis yra susijęs su aktualiomis problemomis. Nereikia bijoti, kad kažko iš savo darbų taip ir nesiimsi. Nereikia bijoti, kad paskirstai prioritetus ne taip kaip kitiems atrodytų teisinga. Ir tuo labiau negalima atsisakinėti savo pasirinkimo. Griežtai sau pasakęs, kad yra Tau svarbesnių dalykų, nustok apgailėstauti.
Mano problema, kad dažnai aš galiu atsisakyti krūvio ar suletėti. Jeigu drįsti būti deathmarch generation nariu, turi nuolatos bandyti savo ribas, jas pažinti, stumti ir platinti.
Viskas mūsų gyvenime yra laikina, nes turi vietą laikinos visatos laike. Susipažinkite, tai L. aspektas, kurį reikia pakinkyti.
Comments
pilnai pritariu kolega.
ir ne tik tai.
svarbiausia: pilnavertiskai isgyventi einama momenta, net jei jis tuo metu tavo atzvilgiu negatyvus.
viskas laikina, taciau mes zinom tik tai kas yra dabar. kas bus uz sekundes - tik prielaidos.
todel man, DABAR yra kertinis buties akmuo.
Posted by: cinikas | April 11, 2007 11:33 AM
pfff... filosofai :)
Posted by: adomas | April 11, 2007 1:26 PM
laikini dalykai, dažniausiai trunka ilgiausiai (:
Posted by: katiara | April 11, 2007 2:11 PM
is tikruju nuolat gyventi "siuo momentu" ir isgyventi vien "DABAR" yra neimanoma, nelaimei nesiojame pernelyg sudetinga kompiuteri ant peciu. Galima save disciplinuoti ir beveik ismokti dziaugtis kiekviena akimirka, taciau projekcijos i praeiti ir ateiti neisvengiamos, taip pat kaip ir prisirisimas prie daiktu, zmoniu ir ideju.
manau, laimingi butent tie, kurie is viso stipriai nesureiksmina to kas vyksta su jais ir kitais - taciau tokiu nesu sutikes. Galbut viskas kiek sudetingiau ir gyvenimas susideda ir is maloniu prisiminimu, ir dabartiniu pjovimu, ir kantriu laukimu? Ar visokie gyvenimo credo nera noras kastruoti gyvenima jo nusuvaldzius?
Posted by: 11Y4 | April 11, 2007 11:48 PM
pamirsau vaikus, sitie kartais moka gyventi siuo momentu ir yra panasus i laimingus, viska sugadina suaugusieji, kuriem laimes negana, jie nori zinoti, valdyti, tobuleti ir dar kazka
Posted by: 11Y4 | April 11, 2007 11:54 PM
cinikas: tai sunku, bet pasistengsiu:)
11Y4: apie gyvenimo kastravima esi teisus:) tačiau kiekvienas galvoja susidarome vaizdinį, kuris atitinką vieną ar kitą frazę ir todėl mums tos frazės tampa analoginės moksliniams modeliams. Mes žinome intymias jų sąlygas, o ištariame tik padrikas frazes. Pradėjau, apie tai kalbėti, nes taip man yra su šūkiu kurį paminėjau.
niekas nesako, kad sprendžiant aktualias problemas reikia atsisakyti ateities perspektyvos ar praeitės proekcijos. Norėjau pasakyti, kad visos mūsų užduotys yra apribotos mūsų asmeniniame laike. Mes turime eilę darbų ir skirstame prioritetus. Tai darant, anot manęs yra kvaila, atsižvelgti į tai kad žvelgant iš ateities į praeiti man viena ar kita užduotis gali pasirodyti bevertė, nes ji prarado savo prasmę.
Kad ir universitete: aš jaudinosi dėl neatliktos užduoties, dėl to kad noriu išmokti vieno ar kito dalyko. Kai praeis pridavimo laikas, mano jaudulys, atrodys labai juokingai. Jei šį momentą, žinosiu ar turiu, kodėl turiu ir kaip greitai turiu atlikti užduotį, jaudulis ir ateityje turės tokią pat vertę, kaip ir šiandien. Man atrodo kvaila slopinti neaiškų jaudulį, dėl to kad ateityje jis gali prarasti savo prasmę.
Posted by: Loading | April 12, 2007 12:26 AM
loading: universitetiniu parkiu, o, ypatingai, "neaiskaus jaudulio slopinimo" tema esu aptikes kelis "raminancius" atsakymus.
Kaip tai veikia is dalies aprasyta cia :D
http://www.structuredprocrastination.com/
http://elementy.ru/news/430095
Posted by: 11Y4 | April 12, 2007 1:57 AM