« Vakarykščiai pokalbiai | Main | Pirmas daugmaž pasisekes savas "projektas" »

Maistas, Pinigai, Ekologija, Prekės

Mintys kilusios per/po vakarykščių pokalbių.

Iš tiesų šiandien ne mažiau negu pusė mūsų vartojamo maisto yra gaminama pramoniniu būdu. Jei kalbame apie mėsą, gyvuliams sudaromos tokios sąlygos, kad žmonės galėtų gauti tuos mėsos greičiau, daugiau, pigiau. Dėl to kad gyvuliai suvaromi į ankštas erdves, šeriami antibiotikais ir hormonais, tobulinamas jų genetinis kodas - mažeja sąnaudos. Žmonės gauna maistą pigiau (matuojant rinkos verte). Tas pats ir su trašomis, laukais. Nesvarstykime kad dėl viso šito kenčia gyvuliai ir gamta (pvz. Amerikoje dėl nataisyklingai išnaudojamos žemės turtingi Vakarai, daug kur dulkėja smėlinuose). Pasvarstykime kaip tai veikia mūsų visuomenę.

Vakar buvo iškeltas klausimas apie tai ar lietuvos žmonės galėtų visi būti sotūs ekologišku maistu užaugintu vien lietuvoje. Čia reiktų klausti žemės ūkio/statistikos žinovu:) Ką galiu pasakyti, tai kad spėju, jog bent pusė lietuvių tiesiog negalėtų įpirkti tokio maisto gyvendami už šiandienos paėmas. Industriliai pagamintas maistas yra pigus, daug pigesnis už bet kokį gaminama pagal senuolių išmintį.

CandyCactus papasakojo apie svečios šalies (spėju Kubos;) patirtį: vieno kaimo žmonės, negalėdami į savo kaimą atgabenti maisto iš kitur buvo privesti maistą auginti patys: jie kreipėsi į kaimo senuolius, norėdami atsiminti senas ūkvedysties paslaptis ir visai gerai vertėsi be trašų. Jie buvo sotūs. Deja, nespėjau paklausti man asmeniškai ėsminio dalyko:) Koks tame kaime buvo pragyvenimo lygis. Kiekvienoje ne pirmykštėje visuomenėje laisvė pramanyti maitą tiesiogiai priklauso nuo ūkininkystės naudingumo koeficieto : pvz. tarkime kad mūsų virtualiame kaime būtų kažkoks išsilavinimas, gydimas, bažnyčia, administracija, gynyba, turime išlaikyti bent mokytoją, seniuną, kūnigą ir kelis karius, kurie užsiimdami savo darbais neturės laiko arti laukuose. Dėl to galime suprasti, kad iš tiesų mūsų visuomėje tai vargu ar pritaikoma:) kontraversiškas klausimas buvo Kokio didžio panašūs kaimas galėtų pramaitinti Vilnių.

Nepainant to, kad be pigaus maisto negalime apsieiti, nepamirškime, kad dažniausiai net galėdami ekonomiškai rinktis tarp pigaus ir ekologiško (brangesnio) maisto, daugėlis sąmoningai ar nesąmoningai renkasi pigų. Šiandien mes sunkiai galime ištirti kiekvieno chemikalo, mineralo ar ląstelės poveikį mūsų mylimam organizmui. Bet dažnam tikriausiai nekyla abejonių dėl to, kad mėsa gauta iš antibiotikais šerto, tamsoje laikyto gyvulio nėra tokia miela mūsų kūnui, kaip iš to kuris ganėsi saulutėje ir mito žolele. Tačiau dažniausiai mes neturime pasirinkimo, nesvarbu ar mes perkame turguje ar Maximoje (Rimi, norfa), nes pirkėjui nepateikiama pakankamai informacijos apie tai kaip produktas buvo pagamintas. Kalbu apie susirūpinusi pirkėja. Beto pirkdami iš didmenininkų (vėlgi nesvarbu kur) mes prisidedame (bent jau Lietuvoje) prie ūkininku engimo, nes būtent didmeninkas Marijos žemėje diktuoja kainas (pamenate pieną? užtvertus keliaus? Europos Sąjungą?), kurios nesant Profesinėms Sąjungoms yra žemos.

Mantra:
Šiandienos aš neturiu turėti laiko galvoti apie tai iš kur atsiranda mano maistas. Šiandienos aš turiu turėti galimybė rinktis tarp pigaus ir sveiko maisto. Šiandienos mano pardavėjas turi turėti galimybė gyventi iš savo amato. Šiandien ūkininkams reikia profesinės sąjungos. Šiandien man reikia ekologiško, lietuviško maisto tiekėjo. Šiandien noriu išsaugoti kuo daugiau mūsų planetos nepaliestos ir gyventi sveikas. Šiandien man truksta informacijos. Šiandien turiu priimti sprendimą ir veikti.

Comments

Žmonės pasvarsto pasvarsto ir eina į Maximą pirkti. O auginti patys kažką tingi, taigi ši problema atsiremia į kitą bėdą - paprastą bėdą, kad žmogus negali jau pats savęs išmaitinti, bet paprašiausiai tingi ir viskas...

nuo savęs - ką galiu (vaisiai, daržovės, kaiušiniai) perku iš ūkininkų/mažmeninkų prekiaujančių turgelyje netoli mano namų, duoną, sūrį, aliejų, makaronus, etc perku supermarkete.

ai, ir sorry, kad jau antrą kartą iš eilės neįdedu skelbimo į hc.lt. pasižadu pasitaisyti arba duoti tau loginą, kad pats galėtum :)

Gal ir smagu, kad „žinote“, kas ir kaip. Bet išmokti lietuviškai rašyti iš pradžių, manau, nepakenktų.

mic: kur toks turgus? nes Halės turgavėtėje, tik žolė ir rauginti agurkėliai:) iš pirmų rankų parduodami.
Ačiū, kad rūpinies. nieko tokio, kad neįdėjai. Pirmas iš tiesų buvo nežmoniškas, o dėl accesso pačiam pasklebti antrą jau kalbėjau su ve gyvai:) bet ir neįvyko;) matau, kad serveris lūžinėja ir įsivaizduoju kaip tikriausiai pas jūs dabar linksma. Kada galėsite, busiu dėkingas:)

Tomas: dėja, nematau klaidų ir neturių laiko jų ieškoti. Jei kitą kartą nuropdytum vieną ar kitą klaidą, bučiau labai dėkingas.

O dėl to kad žinome daug kas keičiasi.

O prie ko antibiotikai? Ar tavo nuomone dabar gyvuliai pastoviai serga? Na, kinijos paukščiams gal ir nesutrukdytu... O šiaip nematau nieko blogo tame kad pateikiama "greičiau, daugiau, pigiau". Nori gero maisto - mokėk už jį kaip už gerą, o jeigu tenkina bet koks - tavo pasirinkimas. O žmonėms patinka pirkti ir turėti. Ir dažnam labiau patiks turėti 5 butelius "Monastyrsko" vyno negu vieną kokio geresnio. Tai kam smerkti žmonių pasirinkimo laisvę?
to Linas: o kada galima auginti jeigu tavo specialybė ne daržininkas/ūkininkas? Rausti žemę hobiu nelaikau ir tam savaitgalių skirti tikrai nesu linkęs.

Antibiotikai ir hormonai vienas industrinio mėsos gaminimo ypatumų. Iš tikrųjų idomu kaip yra pvz. Vievio paukštynuose, bet dėl gyvulių laikymo sąlygų jie dažniausiai būna silpnesni už besiganančius ir jiems reikia antibiotikų.
Apie pasirinkimo laivę ir kalbame: kiek mačiau šiandien neturiu pasirinkimo laisvės pirkti švaresnį maistą, o ūkininkai dažniausiai neturi pasirinkimo ar jį auginti.

"Šiandien noriu išsaugoti kuo daugiau mūsų planetos nepaliestos ir gyventi sveikas."

Davai gal geriau save gelbėkit, o planeta jau pati kaip nors išsigelbės. Kodėl homo sapiens manosi galįs užteršt/sugriaut/pražudyt/išsaugot/išgelbėt Žemę?

Čia panaši fignia gaunasi kaip per publicistikos laidas, kai apsiašarojusi babulka/našlė/mama tikrai tikrai tikrai nenori keršyt ir tikrai tikrai tikrai žino, kad nebeprikels savo numirosio/nužudyto/numarinto/nukankinto vaiko/tėvo/bobutės/meilužės, bet jaučia didžiulę pareigą pasirūpint, kad kitiems taip nenutiktų.

O padugnėms nusispjaut ant milijonus metų giliai po žeme brandinto vyno su milijardus metų siekiančios vyndarių dinastijos brandu ir nesukdami galvos iš lentynos pasiima monostyrską.

test