kazkas

Buna tokiu nelemtu dienu, kad net apie jas pagalvoti nesinori...ryte is namu iseini sviesia galva, o grizti atrodantis baisiau uz issunkta citrina ar pritreksta skruzde. Kad ir siandien sedziu ir net nenoriu pagalvoti, kad dar reikes atsikelti ir savom kojom nueiti nemaza kelio gala ir savom rankom tiek daug nuveikti. savom rankom statom savo ateiti, o kada galeswim ja dziaugtis? Is tiesu siandien man labai sunku, nes suzinojau, jog artimam zmoguj labai negerai...noriu verkti bet vis save tramdau, juk negali viskas buti taip blogai, juk nera to blogo, kas neiseitu i gera...mirties jautimas - baisus dalykas. Dabar jo labiausiai noreciau isvengti, o juk kartais atrodo, jog pasaulis tobulas,ne?

Posted by at 6:49 PM | Permalink | Comments (3)

Būna - kažkas pasiima viską iš tavęs, būna - tu pats tai atiduodi. Fizinis, protinis, moralinis, dvasinis išsekimas...ir kas tada gali pagelbėti?Poilsis, ramybė, draugai, artimieji, o gal tiesiog optimizmas? Juk pagalprotinguosius dėdes - Optimizmas visada padeda!!! Tau sako niekada, o tu atšauk - visada, vėliau - dabar, rytoj - siandien, liudna - linksma, blogai - būna ir blogiau. Kžkaip nenoriu tapti eiline sūrūga, nors neišvengiamai atiduodu beveik visą save kasdienei rutinai, o gal ji pati tai pasiima, bet juk taip ir turi būti, nedalindamas savęs niekada nesuprasi, jog esi reikalingas, o man jaustis reikalinga - dalis gyvenimo. Optimizmas nugalėjo!:)

Posted by at 3:54 PM | Permalink | Comments (1)

ech, kaip gera namie..ir tai tikriausiai tegalima suprasti, kai palieki juos ilgesniam laikui...bet kai tenka gyventi savarankiškai, patiriama įvairiausių kuriozų: prisvilusių blynų, pagiringų rytų, metalinių lovų, praleistų paskaitų ir begale kitų. na mano patirtis palikus vaikystės tvirtovę gana smagi. Tiesiog vieną naktį bendrike likau be lovos...ir kaip taip gali būti? Ogi paprastai, persikraustant man jos neskyrė administratorius. Kambarį turiu, o lovos ne, kaip tai gali būti?:)na tai teko tą lovą "pasiskolinti"...kad būtų kas matę kaip mes bėgom pasičiupusios tą lovą, lyg kokį auksą, tokį auksą, kurį galima rasti bendriko koridoriuje..:)tik nzn ar buvo verta, nes tikriausiai minksčiau būtų buvę miegoti ant grindų nei toje iš vielų pintoje lovelėje:)na ir geri tie cariniai meistrai buvo...:)

Posted by at 9:28 PM | Permalink | Comments (1)