metalinė vertybė
ech, kaip gera namie..ir tai tikriausiai tegalima suprasti, kai palieki juos ilgesniam laikui...bet kai tenka gyventi savarankiškai, patiriama įvairiausių kuriozų: prisvilusių blynų, pagiringų rytų, metalinių lovų, praleistų paskaitų ir begale kitų. na mano patirtis palikus vaikystės tvirtovę gana smagi. Tiesiog vieną naktį bendrike likau be lovos...ir kaip taip gali būti? Ogi paprastai, persikraustant man jos neskyrė administratorius. Kambarį turiu, o lovos ne, kaip tai gali būti?:)na tai teko tą lovą "pasiskolinti"...kad būtų kas matę kaip mes bėgom pasičiupusios tą lovą, lyg kokį auksą, tokį auksą, kurį galima rasti bendriko koridoriuje..:)tik nzn ar buvo verta, nes tikriausiai minksčiau būtų buvę miegoti ant grindų nei toje iš vielų pintoje lovelėje:)na ir geri tie cariniai meistrai buvo...:)
Comments
a) 2 savaites nera ilgas laikas
b) mane imete trecia i vienvieti kamabri, o mano lova, kol manes nebuvo, ismete i koridoriu, kur ja kazkas ir "pasiskolino"
c) pagiringu rytu dar pasitaikys, todel del ju per daug neisgyvenk, ypac kai pagiringa(s) nueini i paskaitas... nors ir tai speju dar pasikartos
d) praleistos paskaitos - studentu kasdienybe, ypac jei tai bedros paskaitos, todel ir del to pernelyg neisgyvenk
p.s. galvok pozityviai, juk nuveikei kazka naudingo: susibendravai su bedrakursiais, kambariokais (susigerei sinonimas zodziui susibendravai), na ir kas kad praleidai paskaita, uztat turejai laiko issimiegot arba pasimokyti kita dalyka ir t.t.
Posted by: Anonymous | September 12, 2004 12:53 AM