enc

ieškau žmonių galinčių atlikti S.P.S. tyrimą. tyrimo objektas - čia

Posted by enc-on-accela at 11:38 FM | Permalink | Comments (3)

mane apėmė nuojauta, kad nebeesu sekamas. mama (tm), kur mano paranoja?

jeigu kalbėsime apie realybę, tai dar kartą norėčiau padėkoti savo sesutei, kad leido net internete perskaityti, jog mano social-life needs help. Sis' your bro' shot for the peak: 76%.

Jeigu dėl ateinančių metų, tai aš pateisinsiu savo leiblą:
2k-43, 11111010101, 0x7D5, choose one, kaip sakant, yet better choose life.

Posted by enc-on-accela at 9:49 FM | Permalink

daugelis žmonių kartais savęs klausia: "kas su manimi blogai?"
vat aš jums pasakysiu ne kas su manimi blogai. su manimi yra viskas blogiau.

aš jums tik galiu pasakyti nuo kada tai prasidėjo. tarp kitko šitas dalykas galioja ir jums mano mielėji. kai pradėsite naudoti vietoje mūsų mylimojo gūglio wikipedią, tada reikia kažką jau galvoti apie apsilankymą, pas smegenų vingių kurmį

Posted by enc-on-accela at 11:37 FM | Permalink | Comments (2)

na kaip ir kiekvienas tokiu metų laiku parašysiu apie Kalėdas iš savo socialinio gyvenimo nuotrupų:
Joniškis. 75% visos populiacijos pensininkai. Dauguma kitų - pasikėlę/pasikėlusios pseudo-pižonai. Nuėjau į vietinį klubelį (kuris mano manymu nėra labai jau blogas tokiam miestui kaip Joniškis).

Pirmas etapas (a.k.a. start-up): daug pažįstamų veidų, kurie nelabai nori pažinti mane (net nežinau kodėl). Susitikau su keliais likusiais normaliais čiūvais, išgėriau alaus. Mol. klasės susitikimas. Hmmz... neveža.

Antra fazė (a.k.a. let's get retarded): atėjo apatiška saulė. Į trasą išėjo rimtesni svaigalai. Už alkoholikų pamėgto stulpo (100 metrų nuo policijos nuovados) supūtėm truputį linksmųjų lapelių.

Trečias lygis (a.k.a. feedback): su apatiška saule nuėjom pas mane. Pavalgėm. Keista kaip moja nepastebėjo jog aš apsirūkęs, nes akys tai nerealiai kraujavo.

Šiaip ar taip, čia dovanėlė Jums:

#include  

#define DEFAULT_HOLIDAY "CHRISTMAS/CHANUKAH" 

#define DAYS_OF_NEGLECT 12


char heading[] = "AN ELECTRONIC %s CARD TO ALL\n\n\

  Lyrics: Evan Leibovitch \n\

  Code: Beverly Erlebacher \n\n\

  Dedicated to Dave Mason, Chris Siebenmann, and anyone who's left\n\

  their computers alone just long enough for them to self-destruct:\n\n\

  (Sung to the tune of something or other...)\n\n"; 

char * cardinal[] = {"And a", "Two", "Three", "Four", "Five", "Six", "Seven", "Eight", "Nine", "Ten", "Eleven", "Twelve"}; 

char * ordinal[] = {"first", "second", "third", "fourth", "fifth", "sixth", "seventh", "eighth", "ninth", "tenth", "eleventh", "twelfth", "thirteenth"}; 

char * item[] = { "burnt-out V.D.T.", "faulty tapes;", "heads crashed;", "bad blocks;", "core dumps;", "bad controllers; ", "blown partitions;", "gettys dying;", "floppies frying;", "ports a-jamming;", "chips a-smoking;", "boards a-blowing;" };

char daystr[] = "\nOn the %s day I left it, my Unix gave to me:\n"; 

char finale[] =

"\nOn the %s day I started adapting my Nintendo for the VME bus.\n"; 

main(argc, argv)

int argc;

char *argv[];

{

  int i, j;

  printf(heading, argc > 1 ? argv[1] : DEFAULT_HOLIDAY);

  for (i = 0; i < DAYS_OF_NEGLECT; i++) {

    printf(daystr, ordinal[i]);

    if (i == 0)

      printf("\tA %s\n", item[i]);

    else for (j = i; j >= 0; j--)

    printf("\t%s %s\n", cardinal[j], item[j]);

  }

  printf(finale, ordinal[DAYS_OF_NEGLECT]); exit(0);

}

Posted by enc-on-accela at 11:19 FM | Permalink | Comments (2)

Na negaliu sakyti, kad visi skaičiai yra kvaili, bet šie man tikrai padarė įspūdį.

Kitaip tariant Carmichael skaičiai yra nelyginiai, nepirminiai skaičiai, kurie tenkina tokią salygą, kad juos pakėlus n-1 laipsniu ir atėmus vienetą gautas skaičius dalinasi iš n be liekanos.

Posted by enc-on-accela at 11:36 FM | Permalink

nuo senelio šalčio apsilankymo mane apimė toks fainas/keistas jausmas, kad aš vaikštau tuneliais. ir ne šiaip kartais vaikštau, o važinėju floating foteliu.

kas kartą man vykstant namo jos vėl mane pasitikdavo mirksėdamos pagal Future Prophesies - Wonderland ritmą. atėjo š. kalėdos.

Posted by enc-on-accela at 9:51 FM | Permalink

kalėdų senelis atnešė: va šitą

Posted by enc-on-accela at 2:57 EM | Permalink | Comments (2)

Šviesi papurusi mergaitės galvutė su įrištu mėlynu kaspinu plaukuose čia sušmeižuodavo, čia vėl pradingdavo aukštoje žolėje. Putlioje rankutėje ji laikė suspaudusi tuščią degtukų dėžutę, į ją rinko boružes. Buvo įkalinusi ir keletą vikrių rudų skruzdžių, bet jos greitai išsivadavo, o viena skaudžiai įkando į pirštą. Keliu pasišokčiodamos lėkė mašinos. Jas vijosi tiršti dulkių debesys, kurie ilgai sūkuriavo ore. Ūmai mergaitės burnytę iškreipė siaubas - iš griovio į kelią išsirito kažkoks pilkas kamuolys, tačiau nespėjo ji riktelėti, kai didelė, karščiu tvoskianti mašina stabtelėjo ir vyras, iškišęs pro atvirą langelį žvilgantį nuo prakaito veidą, piktai nusispjovė. Į mergaitę jis nė nepažvelgė. Veikiai tižus veidas dingo, mašina abejingai atsiriaugėjo dūmais ir nudulkėjo keliu. Mergaitė įsikišo dėžutę su vabaliukais į mažą kišenėlę ir smalsumo genama nedrąsiai pritapeno artyn.

Kelio dulkėse tysojo nedidelė raina katė. Iš žaizdos pilve plūdo kraujas, jos viduriai driekėsi žeme. Dar bandė šliaužti, tačiau paskutinė gyvybė jau sunkėsi, varvėjo iš jos. Mergaitė ilgai stovėjo nuleidusi galvą, kol pagaliau neryžtingai žengtelėjo keletą žingsnių ir pritūpė. Ją krėtė keistas, dar niekada nepatirtas drebulys - norėjosi sprukti kuo tolyn nuo dvesiančios katės, tačiau kažkas, ko ji dar nežinojo savyje esant, ją laikė. Tad išplėtusi akutes ji žiūrėjo, kaip silpsta katės jėgos, blausiasi akys, buka skausmo išraiška lėtai stingsta jos išvieptame snukelyje. Ir mergaitės šnervės staiga suvirpėjo nuo slasvo ir gaižaus kraujo, vidurių kvapo, išsiplėtė, ji palinko prie katės, užsimekrė ir greitai, kone per jėgą sugrūdo virpančia rankutę į gilią žaizdą. Ir kruptelėjo palietusi kažką šiltą ir glitų...
... skausmas. Aštrus, geliantis, pulsuojantis po visą kūną, prasidedantis kažkur pakaušyje, akiduobėse ir besibaigiantis kojų panagėse. Tūkstančiai skausmo vorų bėgiojo mano kūnu, jį per smėlį įsirėžusi vilko Rasa. Girdėjau, kaip ji kriokuoja ir švogždžia, iš neapsakomo įniršio kramtydama lūpas, kaip nykiai keikiasi ir spjaudosi, kad aš toks gyvuliškai sunkus. Gaila tik, kad negalėjau jos matyti - buvau bejėgis, suvystytas lianų tinkle, svaiginamas šiurpios, kraują gyslose stingdančios minties, kad būsiu paaukotas, laužas jau šnypščia, spragsi, dega, šnervėmis jaučiu jo stiprius, dusinančius dūmus.
Laukite tęsinio

Posted by enc-on-accela at 10:49 FM | Permalink

ar kada nors jums yra atsitike vat taip

Posted by enc-on-accela at 3:56 EM | Permalink | Comments (5)

sugrojau 'www.' Bethoveno "Likimo simfonijos" ritmu.

ačiū. kam tos gėlės.

Posted by enc-on-accela at 12:01 EM | Permalink | Comments (6)

ta formulė pagal kurią sukasi lubos po mano kairiu padu labai jau mane žudo. mama (tm) pamokinsi matematikos?

Posted by enc-on-accela at 3:43 EM | Permalink

Manote jūs vienas slapta planuojate pasaulio pabaigą?

Posted by enc-on-accela at 11:54 FM | Permalink | Comments (2)

Girgžt... Nejaugi man vėl reikės nemiegoti naktimis ir svarstyti vis didėjančia galimybę, kad AI perims mano socialinį gyvenimą? Robotai visur: internete, ringe, radijuje, televizoriuje. Kažkas tarp visų šitų dalykų yra bendro...

Žinau, tai yra kvadratai...

Posted by enc-on-accela at 9:36 FM | Permalink

http://www.google.lt/search?q=jelapenai

Posted by enc-on-accela at 12:15 EM | Permalink | Comments (3)

nekenčiu, kai skundžiantis apie gyvenimą vorams pradeda skambėti mobilus...

Posted by enc-on-accela at 9:56 FM | Permalink | Comments (2)

"...Iš žibinto formos šviestuvo trykštanti žalzgana šviesa atsimuša paveikslų stikluose, ilgakojėse taurėse, sklidinose gintarinio vyno, krištolo sietyne, veidrodžiuose raudonmedžio rėmais;

velniškai gerai tu įsitaisęs, seni, ė mes dar išgersim, sakai, tamstą gerai atsimenu, tu kažką turėjai tokio, taip taip, tapymo aistrą, o burnoje renkasi tąsios ir gličios seilės; senis kvatojasi, bet jauti, jis tavęs bijo, jį trikdo tavo stiklinės akys, negyvas balsas, sukaustyti judesiai, o seilės tebesirenka burnoje, senis kažką kalba, jis apsimeta, jog jam linksma, ak, pone profesoriau, koks tu šlykštus su nudrengtu chalatu, aš kažką sakau (bet ką? Ką?), mano ranka paima ir mėšlungiškai suspaudžia sunkią ir masyvią sidabrinę šakutę, o senis tebekikena, taškosi atkraginęs galvą, Ivas genijus? Tas debilas, kurį mes išmetėm iš pirmo kurso? Cha, cha... Senis kvatojasi, jo Adomo obuolys, glotnus ir švariai nuskustas, užlietas žalzganos šviesos, skausmingai arti, jis gundo ir masina, ir aš staiga aplinkstu į priekį ir smeigiu šakutę į tą gundantį obuolį, palieku ją styroti, o profesorius kriokteli, stvera šakutę drebančiais pirštais, vos sugraibo, pagaliau švirkšteli kraujas ir nuvarva pižama lyg Kandinsio ar Poloko abstrakcijose, o jo išsprogusios, pavandenijusios akys su nuostaba įsispitrina į mane, tik paskui jose sustingsta siaubas, ir aš net nepajuntu, kaip mano rankoje atsiduria butelis ir trykšta į smulkiais prakaito lašeliais nubertą plikantį viršugalvį, ir tos klaikiai išsprogusios akys užsimerkia, senio kūnas pasvyra į priekį, atsiremia krūtine į stalą ir tamsiai raudona dėmė skleidžiasi staltiesėje, apsemdama taurių kojeles, vazą su sausainiais, visą tą idiotiška natiurmortą..."
Psichiatro N. magnetofono juostelėje įrašyta užhipnotizuoto paciento L.M., teigusio, jog neatsimena, ką veikė vienu metu, monologas (Pagal F.J. Hofmano lentelę, leidžiančią matuoti "sąmonės srauto lygį" pąsamonės gradacijoje, - trečia pakopa).
Pastaba (įrašyta ranka): Pridėti prie bylos.

Posted by enc-on-accela at 9:37 FM | Permalink | Comments (5)

public class Ping {
    public static void main(String[] args) {
        System.out.println("Ping?");
    }
}

Posted by enc-on-accela at 1:56 EM | Permalink | Comments (2)

stebina, kai įvairūs 5-mečiai sugeba keiktis kaip 60 metų bomžai-sleš-alkoholikai... iš karto norisi jiems priklijuoti banerį [no|future]

Posted by enc-on-accela at 1:01 EM | Permalink

šiandien netekau įmuniteto 16Hz virpesiams.

Posted by enc-on-accela at 8:55 FM | Permalink | Comments (2)