Kokius šlykšius daiktus sapnavau penktadienį ir šeštadienį...
Pabusdavau išpiltas šalto prakaito. Kažką bloginau.
Ji tau pasirodo sapne - paskui paskambina. Po to niekas neþino kaip tu mirðti.
Prabundu. Isijungiu suðiktà mobilø telefonà ir laukiu skambuèio.
Maþas seneliukas sapne tave lydi visur. Þila plikë ir apvalus veidas man labai
primena mano tëvà. Ir staiga pajuntu, kad jis daro kaþkà netaip. Ne tai ko að
noriu. Ir kad að einu jam ið paskos, o ne jis paskui mane. Ir labai norisi
iðtrûkt, bet jauti kaip jis tave valdo. Sakai jam: "Pabûkim dviese".
Atsirandu geltonam kambará á kurá pro kaþkur ðvieèia saulë. Saulës spinduliai
krenta ant senuko veido, bet tas veidas jau nebe toks mielas ir graþus. Jis
kaþkuo blogas. Tas veidas tave valdo.
Að jam sakau: "Prisimink kaip nuþudei mano motinà". Veidas staiga pabala ir
pasidaro bejëgis. Akys apsipila aðarom. Senukas toks bejëgis, mes apsikabinam;
ir jis mane labai tvirtai laiko. Ir staiga pajundu kad jis mane smaugia.
Stipriai laiko apkabinæs ir smaugia. Visiðkai nëra jëgø atsiplëðti. Ir að puolu
á baltà ðviesà.
Mano motina gyva ir mano tëvas visiðkai nepanaðus á tà senukà.
Balta balta gatvë. Lengvas lietus ir visur vaikðèioja daug juodø þmoniø. Þmonës
be veido, su juodais lietpalèiais. Juodi ir neðasi spalvotus skëèius. Skëèiai
þali, raudoni, geltoni. Ðlykðèiai balnkiø spalvø. Að stoviu ir jauèiu kaip lyja.
Að be skëèio.