dirbam
Atsikeliu ryte, labai gera nuotaika. Anksti bet dzin. Skubėjimas iki mikriuko. Darbas. Ofisas. Gerai. Norisi padaryt kažką labai didelio, verst kalnus, programuot, kurt kažką gero ir apčiopiamo. Blt. O dabar jau 4 val sėdžiu ir žiūriu į savo seną kodą ir nieko nesuprantu. Voodoo. Jis prieš metus veikė. Žmonės dirbo su ta programa iki dabar ir jobt. ir neveikia niekas. Žiūriu, analizuoju, kodinu. Nu bl. Elementaru viskas. Nu turi veikt! O tas noras padaryt ką nors didelio vis bliūkšta ir ateina nuovargis. Išvarva akys ir jau nebegali žiūrėt į moniką. Laukiu kol pasibaigs darbo diena. Ir laukiu stebuklo, kad mano sušiktas softas pasitaisytų.