« Rūkas galvoj | Main | Ateina rugsėjis »

Elektroninis ekshibicionizmas

Va ką š galvoju apie visus blog'us ir pan. dienoraščius. Ant kiekvieno kampo vis atverinėjas savo dūšias tūkstančiai internautų. Ir aš atvėrinėju. Nu ir ką - mes nesveiki? Iškrypę ar paprasčiausiai užsidarę nykūs vieniši žmogeliai kurie neturi su kuo pabendraut?

Aš bent jau tikiuos, kad aš normalus. Man taip atrodo.

Comments

imho blogai - tam tikra terapija sergant tavo minimu vienatvės sindormu.

Nebeatsimenu, kas - bet kažkas rašė, kad dabar daug vienišų žmonių (statistiškai). Labai daug tokių, kurių ICQ kontaktų liste virš 50 draugų, o grįžę namo - jie neturi su kuo gyvu pasišnekėti.
Taip ir išeina, kad žmonės nebenori grįžt namo. Sėdi prie kompų ir ircina, blogina, chatina. Blogai.

aha aš irgi taip manau, va pas ve kažkur bloguose buvo nuorodą į konano mintis, anas irgi visą šį reikalą vadina ehzbicionizmu...

dėl vienišo tai velnia žino, gal taip gal ir ne.. bet jei pats save pagauni, kad kartkartėm lieki po darbo vien tam kad dar su kuomi pachatintum tai manau jau yra vienatvės požymis, nors gali būti, kad esami gyvi draugai aplinka papraščiausia tavęs nebetenkina...

o namie kas beliak pasišnekėt su kanape ant lango, čiaupu virtuvėj, pavalgyt ir eit miegoti..
kartais manes kalusia arab ir aš pats pagalvoju kodėl neturiu ineto namie??? manau tai būt išviso galas viskam, nes ir po darbo mirktum toj pelkėj, skaitydamas kažką, kažkieno, rašydamas, laukdamas ir nieko nesuprasdamas

normaliai viskas, neverkit, tiesiog keiciasi bendravimo iprociai - anksciau, kad butum su "savais", reikejo buti su tais savais toje pacioje fizineje vietoje, dabar tai jau nebebutina. Tiesa, tie "savi" pasidaro jau nebetokie svarbus, nes akies mirksnius "svetimi" gali virsti savais, uztenka tik i kita kanala persijungti :)