« Gabaliukas iš "Manamouki" by Mike Resnick | Main | Vegan »

Gabaliukas iš "Manamouki" by Mike Resnick (2)

- Vieną dieną buivolė klaidžiojo po savaną, - pradėjau aš. - Tąkart hienų auka tapo jos pirmagimis veršelis, todėl ji labai sielvartavo. Netikėtai ji išvydo impalos mažylę, kurios motiną tą patį rytą sudraskė hienos.

- Aš norėčiau priglausti tave, - tarė buivolė, - nes esu labai vieniša, o mano širdis kupina meilės. Bet tu nesi buivolė.

- Ir aš jaučiuosi labai vieniša, - pasakė impalos jauniklė. - Jei tu paliksi mane čia vieną ir beginklę, aš jokiu būdu neišgyvensiu iki ryto.

- Bėda yra ta, - tarė buivolė, - kad tu esi impala, o mes esame buivolai. Tu nesi mūsiškė.

- Aš būsiu pati geriausia buivolė, - pažadėjo impala, - aš ėsiu, ką jūs ėdate, gersiu, ką jūs geriate ir eisiu ten, kur eisite jūs.

- Kaip gi tu pavirsi buivole? Tau net ragai neauga.

- Tada aš nešiosiu ant galvos medžių šakas.

- Tu nesivolioji purve, kad apsaugotum odą nuo parazitų, - pastebėjo buivolė.

- Pasiimk mane kartu, ir aš išsiterliosiu purvu labiau už bet kurį buivolą, - pasakė impala.

Taip impalos jauniklė sugebėjo atremti visus buivolės argumentus, todėl galiausiai ši sutiko pasiimti ją kartu. Dauguma kaimenės narių nusprendė, jog impala yra pati bjauriausia buivolė, kokią jiems yra tekę kada nors regėti, - Ndemi tai išgirdęs sukikeno, - bet impala labai stengėsi elgtis kaip buivolė, tad jie leido našlaitei pasilikti.

- Ir štai vieną kartą keletas jaunų buivolų, besiganiusių atokiau nuo kaimenės, priėjo gilią, klampaus purvo sklidiną pelkę, užtvėrusią jiems kelią.

- Mums teks grįžti atgal prie bandos, - tarė vienas jaunas buivolas.

- Kodėl gi? - paklausė impala. - Kitoje pelkės pusėje auga vešli jauna žolė.

- Mus įspėjo, jog tokia gili pelkė kaip ši, gali įtraukti gilyn ir pražudyti.

- Aš tuo netikiu, - atšovė impala ir, būdama narsesnė už savo bendrus, nustriksėjo į patį pelkės vidurį.

- Matote? - pasakė ji. - Pelkė neįtraukė manęs, čia visai saugu.

Pagaliau trys jauni buivolai įsidrąsinę žengė pirmyn, tačiau visi jie tučtuojau įklimpo ir nuskendo.

- Tai bjauriosios buivolės kaltė, - nusprendė bandos vedlys, - ji paragino juos bristi į pelkę.

- Bet ji nenorėjo nieko bloga, - gynė ją įmotė. - Tai, ką ji pasakė, buvo tiesa, nes jai pelkė nekėlė pavojaus. Ji tetrokšta gyventi su mumis ir būti buivolė; prašau, nebauskite jos.

Vedlio išmintį nusvėrė geraširdiškumas, tad jis atleido bjauriajai buivolei.

- O po savaitės bjaurioji buivolė, galinti iššokti aukštyn ligi krūmų viršūnių, stryktelėjusi pastebėjo būrelį hienų, besislapstančių žolėje. Palaukusi, kol jos visai priartėjo, impala įspėjamai šūktelėjo. Buivolai puolė bėgti, tačiau hienos spėjo sučiupti bjauriosios buivolės įmotę ir ją sudraskė.

- Daugelis buivolų buvo dėkingi bjauriajai buivolei už perspėjimą, tačiau naujasis bandos vedlys, po savaitės pakeitęs senąjį, buvo išmintingesnis.

- Tai bjauriosios buivolės kaltė, - tarė jis.

- Kaip gi gali būti? - paklausė vienas senesniųjų buivolų. - Ji mus įspėjo, kad artinasi hienos.

- Tačiau perspėjo per vėlai, - atsakė vedlys. - Jei ji būtų įspėjusi jus vos tik išvydusi hienas, jos motina tebebūtų su mumis. Tačiau ji užmiršo, jog mes negalime bėgti taip spėriai, kaip ji, todėl jos motina nebegyva.

- Ir naujasis vedlys, nors jo širdis buvo kupina liūdesio, nusprendė, kad bjaurioji buivolė privalo palikti bandą, nes būti buivolu ir norėti juo būti toli gražu ne tas pats.

Baigęs savo pasakojimą, atsilošiau į medžio kamieną.

- Ar bjaurioji buivolė liko gyva? - paklausė Ndemi.

Aš gūžtelėjau pečius ir nubraukiau dilbiu ropojantį vabzdį:

- Tai jau kita istorija.

- Ji nelinkėjo niekam bloga.

- Tačiau, nepaisant šito, padarė daug žalos.

Ndemi, svarstydamas mano atsakymą, pirštu braižė dulkėse ženklus, po to pažvelgė į mane:

- Bet jei jos nebūtų buvę kaimenėje, hienos vis tiek būtų sudraskiusios jos motiną.

- Galbūt.

- Vadinasi, tai ne jos kaltė.

- Jei aš užsnūsčiau po šiuo medžiu, o tu, pamatęs juodąją mambą, šliaužiančią per žolę link manęs, manęs nepažadintumei, o mamba nužudytų mane, ar būtum kaltas dėl mano mirties? - paklausiau aš.

- Taip.

- Net ir tada, jeigu ji mane nužudytų, tau čia nebūnant?

Ndemi susiraukė:

- Tai sunkus klausimas.