Gabaliukas iš "Manamouki" by Mike Resnick
Prieš daugelį amžių pirmojo Kikuji protėvio Gikuji vaikai įsikūrė šventojo Kirinijagos kalno, dabar vadinamo Kenijos Kalnu, papėdėje.
Jo šlaituose veisėsi daugybė gyvačių, tačiau Gikuji vaikams bei vaikaičiams jos pasirodė bjaurios, ir jie netrukus pastarąsias išnaikino. Gyva liko tik viena.
Vieną dieną toji gyvatė atšliaužė į jų kaimą ir, nutvėrusi mažytį vaikelį, surijo jį. Gikuji vaikai kreipėsi į savo gydytoją ir kerėtoją - mundumugu - prašydami pašalinti grėsmę.
Mundumugu išmetė magiškuosius kauliukus, paaukojo ožką ir galiausiai paruošė nuodus gyvatei sunaikinti. Jis perskrodė pilvą dar vienai ožkai, jos viduriuose paslėpė nuodus ir viską paliko po medžiu. Jau kitą dieną gyvatė, prarijusi radinį, nugaišo.
- Dabar, - tarė mundumugu, - sukapokite gyvatę į šimtą gabalėlių ir išmėtykite juos ant šventojo kalno, idant joks demonas nebegalėtų jos atgaivinti.
Gikuji vaikai viską padarė, kaip buvo liepta, ir išbarstė gyvatės gabalus Kirinijagos šlaituose. Tačiau naktį tie gabalai atgijo ir virto gyvatėmis, tad netrukus visi kikuji išsigandę nebedrįso peržengti savo boma slenksčių.
Mundumugu pakilo į kalną ir, pasiekęs jo viršukalnę, kreipėsi į Ngai.
- Mus užplūdo gyvatės, - tarė jis. - Jeigu tu nesunaikinsi jų, Kikuji tauta tikrai žus.
- Aš sukūriau gyvatę, o taip pat Kikuji bei visa kita, - atsakė Ngai, sėdėdamas savajame auksiniame soste Kirinijagos viršūnėje. - Tai, ką aš sukūriau: ar tai būtų žmogus, ar gyvatė, medis ar netgi mintis - man nėra šlykštūs. Šį kartą aš jus išgelbėsiu, nes esate jauni ir nepatyrę, tačiau nevalia pamiršti, jog negalima naikinti vien to, kas atrodo šlykštu. Jei bandysite šitą sunaikinti, susilauksite šimtąkart didesnės nelaimės.