dipla

na stai ir pokyciai mano gyvenime - pries kazkiek laiko uzsiminiau kad esu nepatenkinta ir visgi nepavyko perzengti to nepatenkinamumo tik dar labiau nusikankinti ir viska daugmaz graziai baigti. supratau, kad vakareliuose instinktyvaus nepazinojimo ir simpatijos pagautiems zmonems nereikia bandyti kurti tobulo supratimo ir tobulu santykiu iliuziju.
su salduma viskas pradejo gesti jau pries du menesius, kai po menko nuotykio zmogui ishsivyste paranoja, jis pradejo skaityti mano zinutes, gmaila, skypa ir viskuo kaltinti is eiles. santykiai patapo pastoviu iaskinimusi ka as turejau omeny kad nieko blogo nedariau ir t.t. ir pan. buvo ziurima gailaus suns zvilgsniu, verkiama, isterikuojama ir visaip kitaip emociskai terorizuojama kad reikia buti kartu nes mane myli. as ilgai laikiausi ir svarsciau jog del santykiu reikia stengtis ir kentejau galvodama, kad pasikalbejus viena diena pageres, bet nepageredavo. kaltinimai meiluziavimu pasieke toki lygi, kad as jau pati uzsinorejau nusidet. nes jei kiekviena diena tave tuom kaltina tai matyt ne be pagrindo pagalvojau po dvieju menesiu kankynes ir keturiu menesiu draugystes.
tada pries pora savaiciu ivyko vienas ivykis, tiesiog siaip - noras pabendrauti su senais pazystamais, kurie nereikalauja ir niekuo nekaltina. tada atejo toks keistas ir labai aktyvus praeitas ketvirtadienis. savaite iki jo su g jau vystesi vienas kito simpatizavimo atvejai ir variantai. as pradejau stebeti kiekviena jo judesi ir veiksma bei interpretuoti kad jis man simpatizuoja su kritikavimu saves kad visgi tai fantazija ir tau tik taip atrodo. na bet kai jis, paziurejes idomiai ishirusia r kojine, prisedo salia manes, o ne ten kur sedejo pries tai, as pagalvojau, kad gal visgi as neklystu. nes parukius a little bit of green stuff, visi veiksmai pasidaro aiskesni ir jautresni, nors ir slepi. as ilgai galvojau kad jis siaip draugiskas, o jis ilgai galvojo, kad as turiu vaikina. jau pasisnekejom apie tai ir juokemes. aisku kazkodel labai padaznejo musu susitikimai, ala dalykiniais, organizaciniais reikalais, bet taip kad susitikdavome bent viena karta i diena ir kazka kartu veikdavome. as salia jo budama galvodavau apie ji ar cia tik siap tokia artima draugyste, ar kas daugiau. viska lydedavo supratingi zvilgsniai ir netyciainia, draugiski prisilietimai. jei tik butume bet kuria is tu akimirku ikale ar atsipalaidave, manau reikalai butu paanksteje, nes mes labai kuklinomes vienas kito.
tada atejo tas ketvirtadienis, kuris buvo keistas. zmona isvyko mano prasymu, paliko mane viena, o as galvoaju sau ramiai pasivaikscioti, apmastyti gyvenimo problemas ir eiti miegoti. taciau i namus nusiprausti isiprase senas pazystamas, nes pas ji dusas sugedes. tai kas cia tokio gi pagalvojau. padoriai uz uzuolaidos nusiprauses, pasirodo jis niekurn esiruose eiti, o pasiule paziureti pas mane kartu filma.
ziurint filma atmosfera pradejo kaisti, man - is nusivylimo pastaruoju metu kankinanciais ivykiais ir kaltinimais, jam - is noro pabuti kartu su sena drauge. na ir ishsivyste iki gan padoriu intymiu veiksmu. 24.00 jis isvyko atiduoti technikos , o as nuejau susitikti su g ir jo draugu.
susitike uzsukome pas jo drauga ir ten rukem ir snekejomes iki 9.00 ryto, kaip sakant kai visi zmones i darbus isejo. viskas labai subtiliai buvo parodyta kas kam simpatizuoja.
pirma jis pasidejo galva man ant peciu ir ant keliu, po to as, poto pradejome liestis rankomis, draugiskai ir siltai ala, pokalbiui paivairinti, susiltinti. visiems isejus i darba, atsisedom prie balkono viduje su zvake ir truputi sauleto vilniaus vaizdu, stebejome ir snekejomes, poto atsiguleme ir kazkaip ishsivyste toks romantinis nutikimas, po kurio visas musu draugiskas santykis maloniai nuejo suniui ant uodegos.
nuo to momento nebegalejau testi savo ankstesniu santykiu, nes visgi jau subrendau ir varymo dviem frontais atsisakiau. anksciau gal ir budavau tokia kantri, bet dabar jau ne.
penktadieni zmona isvyko i klasioku susitikima, o mes su g galutinai ishsiaiskinome kad cia ne siaip nuotykis ir musu tolimesniu bendravimo perspektyvu ketinimai rimti. isvykau su juo i gimtadieni i elektrenus, aprode miesta, visa vakara labai simpatiskai ir net baugiai jis man asistavo pilstydamas vyna, uzdedamas palta einant i lauka parukyt ir paduodamas man tai ko as noredavau bet dar net nespedavau apie tai pagalvoti. na tikras sharman vakaras mano galvai galutinai apsukti :) jauciausi kaip tikrao moeris, apsupta XXa. vidurio asistavimo prikolu, tokie subtilus, viliojantys, zavus ir kartu ala nekalti. miegojome pirtyje, taciau abu persalome, nes mat g nutare kad reikia prie praverto lango miegoti nes per karsta, o per nakti taip isveso kad atrode jog miegam lauke ir dar skersvejis buvo.
sekmadieni lankem jo draugus ir buvome sode pas ji prie antakalnio. su zmona buvau susitarusi kad pirmadieni susitinkam ir pasisnekesim bei atiduosiu daiktus. kadangi as ja pazystu (aut.past. zmona tai mano ex vaikinas, taciau jo kitaip negali vadinti tik kaip zmona, nes jis labai moteriskai irzliai ir isteriskaiselgesi beveik per visus musu pastaruosius dvejus santykiu menesius, tiesiog savaime prilipo ta pravarde) tai visos isterijos, kurias ji man reiske sekmadieni vakare jau manes nebejaudino (ivairus ala "as mirstu, man tikrai ziauriai, nuosirdziai, is visos sirdies reikia tave pamatyti"), pasakiau kad kaip taremes susitiksim pirmadieni ir viskas. sekmadieni atvykom su g pas mane ir miegojom pas mane, ryte planavau pasiimti projektoriu ir keliausi 11.00, jau besiruosiant eiti praustis kazkas pasibelde i duris- ogi pasirodo zmona. mhm, kazkaip nutariau netidaryti, nes neorejau kelti skandalu ir zmogaus skaudinti kad pas mane sveciuose g nakvojo tai neatidariau ir pasisakiau kad esu ne namie. zmona neatlyzo ir lauke prie mano duru 3 valandas, po to dar 5 prie laiptines duru, visai savigarbos neturi. pasakiau kad susitiksim 17 ir as jam viska atiduosiu, tai jis atrase "gerai, laukiu prie tavo namu". buvom uzblokuoti, negalejom isieti. kadangi zmona g nepazinojo tai jis isjeo, o as sumasciau irgi kaip iseiti. kadangi zmona lauke prie laiptines duru, tai as antram aukste islipau per langa ant stogelio ir nusokau atejusiam pasitikti g i glebi, taip ir pasisalinom :)
tada sutvarkius reikalus atejau normaliu keliu i laiptine ir pasisnekejau pora valandu su zmona, kuri visaip man skaite moralus, liudejo verke, pyko, isvadino visaip, taciau galu gale susivokusi pasieme daiktus ir isejo. man atrodo turejo pats susivokti ka dare ne taip ir taip maniakiskai, kad man dingo visos emocijos ir jas pakeite noras del santykiu stengtis ir kankyne.
nuo to momento (pirmadienio) su g oficialiai tesiame draugyste ir pazindinimosi vienas su kitu akcija. kada abu ir vetyti ir matyti, ir silto ir salto mate, ir skausmu meiles patyre ir nusivylimu, tai mazdaug esame panasus. taciau pirmiausia kas pas mus atsitiko tai kazkas pas mus persisuko, ir mes nuo pirmadienio iki dabar nieko nedareme tik uzsiiminejome aistra, tiesiog nuo ryto iki vakaro kalem i klyna negaledami atsiklijuoti vienas nuo kito ilgiau nei valandai gyvenimiskai svarbiu reikalu sutvarkyti, va dabar ilgelesne pertraukele, kad galiu prisesti viena ir viska aprasyti.
aisku apie ta aistros protruki irgi snekejomes, ar cia tik viskas tuo nesibaigs nes gi ivairiai buna. bet atrodo ne, viska gerai apsnekeje ir gerai pasijuoke vienas is kito ir apskritai, nors ir su aistros pertekliumi tebeesame kartu. mus sieja labai daug panasumu, kurie tikiuosi musu neprapuldys.. :)
pvz., abu megstame daryti autoportretus masiskai visur, nes matyt del to kad manom jog gerai atrodom abu :)
kas cia dar - abu be konkretaus darbiai, panasaus poziurio i gyvenima ir santykius.
nezinau kaip cia bus, man visalaika buvo toks jautrumas uzkiles iki siandien kad vos galedavau su kitais zmonemis prasnekti. jaudindavo viskas (ir dabar tebejaudina) - vien isgirdus jo, iejusio i kambari, balsas ir pan. tai vat.
ziuresim kaip cia bus, susisneket susisnekam mes, aistra amzinai nesites, o ir tada jau viskas ir pasirodys ar mes ilgalaikiskai galim bendrauti.