dipla

na va.. praejo siek tiek laiko kad jau galeciau pasakyti kaip cia ta musu aitra SU g vystesi. o vystesi ivairiai - buvo gerai dar pora savaiciu, bet jau pradejo virsti rutina ir man atsibosti, be to jis aptingo ir ta aistra pavirto i "as guliu, o tu mane tenkink" tipaza. kadangi jis man labai patiko, tai nusileisdavau, bet jau nebebuvo tas bendras rysys, vienodas aistros lygmuo.
po to viena naktele po triju savaiciunutarem atskirai ishsimiegoti, o poto ishsimiegojimo kita diena susitikus jis staigiai atsalo, toks pasidare nervingas, saltas, nekalbus, visiskai neaishkus, as aisku pradejau grauztis, bandziau visaip aiskintis, nuo ko trumpa pageredavo, bandziau nereaguoti, kas dar labiau nervuodavo, na ir iklimpau i savaites emocine duobe.
nes elementariai budama moterimi ir bendraudama aktyviai ir aistringai tris savaites is eiles negalejau staigiai persiorientuoti ir suvokti tokio staigaus saltumo, pamasciau, kad matyt nori skirtis bet nedrista to pasakyti. nes sakydavo, kad nori pabuti vienas pastaruoju metu, kad susivokt, bet vistiek kviesdavosi mane visur kartu ir ala budavo vienas su manimi t.y., elgdavosi taip lyg butume tiesiog geri pazystami. taigi pastoviai netiesiogiai riedavomes ir burbedavome vienas ant kito.
kai as tik nuspresdavau, kad cia jau viskas, ir taip vat ishsivyste visa ta aistra ir santykiai tolimi negalimi, jis pasielgdavo kaip nors nezymiai taip, kad duodavo suprasti, kad cia ne viskas, ala jam toks etapas. tai taip ir kabejau ant emocines virves gal dvi savaites. kol galu gale pati persprogau ir nusprendziau kad viskas, nes jau nebegalejau to saltumo pakest, jokio, net elementaraus bucinio atsisveikinant, o jei pati tai padarydavau, tai visada budavo toks jausmas, kad buciuoji siena. tai sunku labai buvo.
bet kadangi ne paaugle, nuovoki ir zinanti kaip tvarkytis su tokiomis kanciomis, pati pradejau po truputi stengtis slopinti tuos atsiradusius jausmus, nors ir buvo nelengva.
sestadieni po persirukiusio pasivaiksciojimo ir kai jis nepasisveikino kavineje ir net nepasidomejo kita diena kaip as nors rasiau nutariau kad cia matyt viskas (o jis pasirodo galvojo kad cia standartinia moteru bajeriai ignoruoti bica, ala viska visai kitaip suvokdavo negu as, ten kur as nebendraudavau su juo nes jau nebegalejau tverti silumos trukumo jis isivaizduodavo kaip moteriska oziavimasi ir demesio reikalavima).
taigi vakar susitareme sustikti vakare, as sau pasirasiau kas man negerai ir nepatinka kad atsiminciau ir nepradeciau nusipezeti, o prie tai pas draugeli uzsukau kaspara, kad atsipalaiduoti, isgeriau binka vyno ir tikrai smagiai atsipalaidavau, jo kompanijoje pamirsau ir nebenorejau jokiu santykiu aiskintis, bet g paskambino ir pasake kad jau ilgai laukia ir tuoj varys namo, tai sazine atkuto ir nupedinau pescia is uzupio i basanaviciaus g taip truputi prasiblaivydama.
atejusi pas g, kuris buvo pas drauga, pazaidziau su kaimynais domino, o jis tuo metu tvarke nuotraukas ir beveik nebendravo, buvau gan apgirtus ir neiorientuojanti ir specialiai ir uzsiblokavusi, kad daugiau emociskai nebekankintu. atsimenu kad biski prsinudau, tada jis man galva gloste, bet nereagavau, nes galvos glostymas nieko nereiskia.
ir viskas vel ivyko ant tokiu pirstu galiuku, siulu galiuku, ribu. isejome is jo draugu ir jis palydejo mane iki namu, as tai jau galvojau kad lips i masina ir vaziuos, bet palydejo iki namu. lauke atsistojom prie duru, pradejom sneketis apie tai kad as nenoriu nieko sneketis ir nervuotis, bet is to po truputi ishsivyste normali sneka, tai persikrausteme i laiptine apacioje.
ten aiskinomes dar subtilybes, as sakiau kad as taip negaliu, paaiskinau nepasiziurejusi bet is atminties mazdaug tai ka pasirasiau, jis labai guodzianciai nepasakojo nieko, buvo apsikabines, paglostes, bet as buvau salta, nes jau nepasitikejau visais jo tais glostymais kai merginai ala parke ar blogai jauciasi, nes tai nieko bendra su siluma neturi, tiesiog refleksas, jau ismokus buvau.
kadangi apacioje miegojo bomzas prie radiatoriaus, o mes savo santykiu aiskinimusi nenorejome trikdyti jo demesio tai uzsilipome i virsu prie laiptines duru laiptineje sustojome ir ten jau pavarem visas rimtas snekas, su g laipiojimais aukstyn zemyn po truputi ala jau eis namo, po to vel snekedamas uzlipa, kaip kokie sunis masinami mesa, kur zino kad jam negalima. keistai taip. ten jau snekedamas sugebejo mane paveikti, bet ne uzparinti kaip anksciau su manimi gaudavosi.
jis pasake kad negali meluoti sau, nes jau pasimoke kad tai prie gero neveda, o budamas su manimi lyg viskas gerai jis ala meluotu sau, nes jam kazkas negerai ala jis taio jaucia musu santykiuose, o kadangi jis yra idealistas jis negali su manimi bendrauti nes nera tikras del musu ateities ala rimtos. na ten visaip priparino, kad ir nenori but su manimi, bet negali, vis tiek kazkiek nori, arba ta nuostabi santykiu sandara, kur jau visada pajunti kad kvepia kazkuo negero kai pradeda sakyti " "tu man patinki ir mane trauki, mes mastom panasiai ir galeciau su tavimi kurti kartu, nes suprantu tave, bet...." o vat tie visokie bet.. :)
na trupuit prinervavo, bet as likau dalinai abejinga, nes pastaruju dienu elgesys ir taip jau nieko gero nezadejo taigi ir jo snekejimas nestebino. tada pagalvoja na tai cia gal jau viskas. o tada kazkuriuo momentu mums besnekant vienas prie kita jis pradejo visaip glaustytis.
as kazkaip ziurejau dalinai aistringai, dalinai abejingai, nes truputi jau buvau persprogus nuo dsilumos ir prisilietimu trukumo, kad negalejau suvokti kad cia kazkas naturalaus. nors po to daugmaz i aistra isjauciau, tik kad vis visokios higienines pasalines mintys lindo i galva.
taigi alaiptines virsuje prie duru maniskis nutare santykiu aiskinimasi toki depresini ir krizini ishpresti seksualiai, uzglaistyti taip viska ar ka? idomus tie vyrai kartais. as tai nors ir jauciau aistra, jaudino ir pan, bet nesugebejau isijausti, nes per daug staigus persokimas nuo santykiu beviltiskumo aiskinimosi prie intymumo. na bet smagiai ten toje laiptineje buvo, tik nukrites ziebtuvelis siek tiek demesi buvo isblaskes.
po to persikeleme pas mane ir teseme toliau, na man gerai nebuvo ,es nesugebejau persiorientuoti ant tos matyt kaip jis tikejosi pagal savo standartus bobiskos agresijos kur ala "oj cia mes skiriames, santykiai neaiskus, kaip baisu negera, pikta ir liudna, tai dv pasikalkim i klyna piktai ir agresyviai". kazkaip nepersiorientavau iki galo, nors patiko matyti ji ir jausti.
po to jis nuejo padirbeti prie kompiuterio, oas gulejau apacioje su miegmaisiu ir kazkiek diskutavom. jauciausi vel ramiai, gan siltai ir seimyniskai. GAN bet ne visiskai. nezinau ar kada visiskai jausiuos kai jis man taip prisnekejo kad kazkas negerai ir jis sau meluot negali ir pan, ka as zinau.
tada miegojome ant grindu nusimete patalus, apsikabine, jis atsibuciavo, atsigloste ir neatrode kad atlieka rituala, uzmigau visai siltai jausdamasi, bet nepasitikedama iki galo.
nakti saldzia miegojom, per miegus bande klausineti iv svarbiu dalyku, gal galvojo kad apsimiegojus tiesa sakysiu arba paciam per miegus tai svarbu vuo, nes klause ka as ten rasineju viename puslapyje draugu kur vedu dienorasti ir uzslaptinu savo dienorasti su pavadinimais (nes pavadinimus rodo) "santykiu aiskinimasis 1,2,3", as pasakiau kad ten aprasyti santykiai kai blogiau jauciausi, kad ishsilieti, siaip keista kad klause per miegus tokiu dalyku.
ryte atsikelem ir kiekvienas savais reikalais. nezinau ar cia tiesiog santykiu aiskinimosi akibrokshtas buvo ar viskas vel pradeda normalizuotis? ka galiu pasakyti kad nepasitikiu ir galvoju apie iv silumos kompensavimo formas. bent jau kolkas :)
a, ir dar kalbantis apie musus santykius as pasakiau kad nenoriu buti jo racionalaus pasirinkimo santykis, o toks labiau naturalus, na vienzo bardakas :)