Linxmybės: the toymaker
nežinau, kaip buvo pas jus, bet aš vaikystėje turėjau mėgiamą pramogą - buvo tokie leidiniai, kur iškerpi iš popieriaus ir suklijuoji daikčiuką, geras pusdienis veiklos. po to, žinoma, išklausai pabarimą už tai, kad pilni namai nuokarpų ir klijų balų. šitų karpinių buvo daug, bet geriausiai atsimenu robotą ir traukinį. kiekvieną dariau net kelis kartus. buvo kone geriau, už knygutes su "sujunk taškus", "pereik labirintą" ir "nuspalvink pagal skaičius".
nežinau, ar nemoku ieškoti, ar dabar tokius iš tikrųjų sunku rasti. užtat dabar galima nueiti į internetą, atsispausdinti ir kuistis: the toymaker.
beje, ar labai klystu, kai galvoju, kad dabar vaikai turi kompiuterinius žaidimus, mini-cosmopolitan/fhm skonio žurnalus ir jaučiasi per suaugę kvailiems rankdarbiams?
kai kartais pati pakalbu su vaikais. jie neturi ką veikti ir skundžiasi amžinu nuoboduliu. gh.
« cukr afrikos vaikams | pirmas puslapis | lsd popierukų menas »
Surašė: kachiba-chan @ 14:05
| Permalink
| Komentarai (9) | 
|
Komentarai (9)
aš savo vaikystę praleidau prie lego .) po to prie Dandy IV (toks su kartridžais ir džoistikais). Po to viduriniąją ir vėlyvają paauglystę prie PC programuodamas .)
Komentavo: enc | February 21, 2007
lego, dandy ir kt atsirado daug vėliau.
aš apie tokia pre-1990ies vaikystę <)
o konstruktorio dalys tada būdavo stambios ir spalvotos.
Komentavo: katiba | February 21, 2007
O aš turėjau konstruktoriu iš kurio buvo galima padaryti visokiu kranų ir traktorių, beigi elektrinius traukinukus, kuriuos buvo galima įvairiai išraityti po kambarius, po lovom ir iš knygų statyti tunelius.
Komentavo: lokyz | February 21, 2007
aio, traukiniai tai++. būtent pre-1990 turėjau tokį .) bet tokią vaikystę sunkiai beprisimenu .)
Komentavo: enc | February 21, 2007
Kažko man to saito nelabai darbe rodo, tai ir nežinau ar yra jame štai kas: http://readymech.fwis.com/
Užpernai kalėdoms visiems dariau :)
Komentavo: Kukas | February 21, 2007
Aš tai dar pamenu, kai tėvas buvo pripirkęs plastmasinių lėktuvų ir laivų modelių.
Atsidarai dėžę, atsargiai su peiliuku atskiri dedales, tada su švytriniu šiek tiek apšlifuoji ir pagal instrukcija klijuoji.
Jie berods buvo netgi anksčiau nei 90. Tačiau jau nuo tada varvindavau seiles kol galiausiai tėvas leido klijuot. Tik tada jau klijai, rusiški ir su keistu kvapu, jau būdavo iždžiuvę. Tad tekdavo su momentu klijuot(gerai ventiliuojamoj patalpoj) ir gaudavosi tirli pirli ;]
Komentavo: madman | February 21, 2007
Taip būtent. Prisimenu tuos popierinius, paskutinis buvo kaziuko mugėj pas dieduką aptiktas didžiulis atskiras bloknotas su virš pusmetrio ilgio titaniko modeliu, tada bėgau kaulyt tėvus pinigų ir atsimenu nesisekė, iškaulyjau tik į vakarą ir moviau atgal, ir spėjau, o diedukas šypsojosi. Viska paskui reikėjo suklijuot ant storesnio popieriaus ir namuose buvo nukarpyti visokiausi viršeliai, o modelis pasirodė tikrai smulkmeniškas ir taip ir liko neužbaigtas, paskui kažkur iškeliavo. Diedukas matyt šypsojosi išmintingai. Žinoma ir lego, šita dar ir dabar kai pasiligoju išsitraukiu. Vaikystė baigėsi perėjom prie medžio/plastmasės/metalo, galimybių daugėja, o kurybinis/žaidimo džiaugsmas kažkur slepiasi.
Komentavo: Vente | February 21, 2007
Ajo, būdavo dar tokie lenkiški "Maly Modelaz" - kur iš popieriasu budavio galima klijuoti modelius - laivų, lėktuvų ir tankų. Rožinė vaikystės svajonė :)
Komentavo: Lokyz | February 22, 2007
klijavimas ir karpymas ne toks sudėtingas, bet nepamirškit popierinių lėlių :) aišku, kai jas ir sukneles daraisi pats.
Komentavo: solio | February 23, 2007