pasaulis kalba apie naują klasinę stratifikaciją: šiuo metu nebeužtenka pramoninės visuomenės klasių apibrėžimo. šalia darbininkų ir paslaugų/middle-class atsiranda creativity class (kai kur, pvz. san franciske, jau sudarantis apie 30% gyventojų).
netolerantiški miestai simptomatiškai praranda ištisą sluoksnį šios srities žmonių (wilno, beware). yra nustatyta, kad labai svarbų vaidmenį miesto dvasios ir novatoriškumo palaikyme vaidino autsaiderių grupės - senovės Atėnų metikai, ar 20 a. pradžios Vienos žydai. svarbiausias faktorius kūrybinio sluoksnio pritraukimui - įvairovė - nuo galimybės valgyti kuo įvairesnį maistą iki kuo platesnio muzikinių skonių spektro. svarbi miestų ir regionų savybė tampa "plug&play bendruomenės", kur žmonės gali per vieną savaitę adaptuotis ir įsilieti į aplinkinį gyvenimą.
tuo tarpu wired rašo konkrečiai apie reikalavimų pokyčius darbo rinkoje - vis svarbesni darosi kūrybiniai, o ne analitiniai, gebėjimai ir sugebėjimas kuo geriau atlikti meta-užduotis. informacijos amžius eina į pabaigą ir prasideda koncepcinis.
reiktų pastebėti, kad Lietuvoje kūrybiškumas beveik visada minimas ne kaip viena iš kultivuotinų vertybių, o kaip sausas informacijos/žinių vadybos teorijos buzzwordas. "ekspertai" ir tyrinėtojai paišo lenteles, puikiai žino kaip viską sutvarkyti ir gali daug pezėti, o realūs pokyčiai lieka paraštėse.