« September 2003 | Main | December 2003 »
pakeichiau dachuja darbu. dabar turiu ypatingai uzpisanti asistenta Sinovalova, jis yra fefefe ir dar bando mane negrabiai kabinti. Todel jauciu pareiga kiekviena ryta atejusi i darba jo pasiteirauti:
" Mielas Sinovalovai, ar nepriestarautumete, jeigu dabar spirciau jums i kiausus?"
Bendradarbis drovisi, mykia ir nubega i tualeto puse.
As gesinu nuoruka kulniuku. Rytoj apsiausiu kerzais ir leidimo neklausiu.
praeita savaite po kulniuku gulejo nebe nuoruka, o asistentas.
deja, jis ikyriai nedaro isvadu ir vel lenda su kava. ir postringauja apie neimanomai sudetinga laboranto profesija.
jis ish tu bicu, kuriems vis dar reikia motiniskos globos, pasialintos atsakomybes ir dulkinimosi pagal tvarkarasti-tokiu yra 80%, ir juos reikia skersti neperspejus ir neleidus sau apsigalvoti. Jiems reikia demesio, kad pasigamintu nors kiek testosterono ir jie nuramintu abejones del savo vyriskos prigimties. Jei demesio negauna, prisilaka, skambina i vyru kriziu centra, dramatiskai soka nuo stogu arba skambina prostitutems ir jas pridauzo. Vaikeliai, jums visiems reikia achujet. Ko gero.
Vaje vaje, "visi vyrai kiaulės", "jiems visiems reikia tik vieno". niekas jūsų nemyli, niekam jūsų nereikia, ir žinoma, niekas senatvėje nepaduos basono.
Nu, o ką?
Juk gali pati. Manai, ne? Gali. Meilė ir švelnumas, tarpusavio supratimas, chujo majo-kam tuo dalintis? Pasirūpink savimi, be tavęs to nepadarys niekas. Pamatysi, bičams realybė išslys iš po kojų. Klydau-nereikės net skersti. Išsižudys rafinuotais ir nelabai būdais. O ką, pasitenkinti sugebėsi pati, tikiu, giminės pratęsimas? Klonuokis, jei visai neturi humoro jausmo.
Tiesiausias kelias į vyro širdį - mėsos kapokle per krūtinkaulį.