« mielosios moterys | Main | finalas »

laukit nesulaukit

niekšai! tai, kas baisiausia neįvyksta su tokiom, kaip aš. per daug pasitikiu savo nesėkmėm.
jūs - tik dar viena auka. virtuali. vien nuo paskaitymo - jūs jau infiltruoti, susitepėt dorią sąžinę ir tunkančias nuo sotumo rankų galūnes.
taip, man patinka sostinė, joje galima pasiausti. plačiai. bet neaplenksiu tavęs, Raima.
pastebėk, jau kreipiuos asmeniškai. daryk išvadas ir sssssaugokis. ugdyk permanentinę paranoją, kitaip man gali greitai pasidaryt nebeįdomu. aš žinau, kur tave rasti.
och, ir dar tas naivus rūpestis "kur dingai". lyg nesuprastumėt, kad aš čia jau seniai niekam nebeįdomi.

Comments

man tai visai įdomi :)

Niekas jūsų nepamišo :) iki šiol dalinu šį adresą draugams, nes labai gerai parašyta... tik va labiausiai įdomu ar čia tik punksnos pabandymas (labai geras) ar tikrasis tavo/jūsų pasaulis, nes jei tikrasis tai jis labai įdomus, ir net ne tuo kad iššaukiantis, bet jis spalvingas ir ... nzn. tiek perjausti, pavaizduoti savo galvoje ir po to tai atsiminti, dar kartą pergyventi, perkelti ant popieriaus...
jei tai ne rašytojiškas išsipisimas, jį reikia pradėti...
Tačiau jei taip kaip rašai ištikrųjų jautiesi, IMHO reikia pabandyti dar suprasti viska, kas vyksta, o ne tik jausti.

Permanentinė paranoja . Mes negalime ugdyti savo paranojos mergytia , nes ne mes ją pasirenkam o jinai mus . Ji apsaugo mus nuo realybės , ir leidžia nusikelti į sapnų laikus . Bet ir paranoja matyt yra šito sušikto , o ne ano metafizinio pasaulio mūza , ir kaip viskas šitam pasaulyje - negali būti pastovi . Ji apleidžia kaip tik tada , kai būna ypatingai sunku , ir palieka mane vieną , naujametiniais vemalais
prasmirdusiam pasaulyje . Tobulai vienišas tobulų infantilų būryje . Koks tai jausmas mergytia ! Greičiausiai tik tu viena gali tai suprasti . Tu suprastum , bet to neimanoma perteikti jokiom raidėm . To nepapasakosi net žodžiais - per daug netobuli yra žodžiai ir klausa . Aš tau papasakosiu tiesiogiai , tiesiai nervų galūnėms išsidėsčiusioms jautriausioj tavo vietoj - tavo dziundzėje . Aš parašysiu liežuviu laišką tavo dziundzės lūpose - ilgą ir kruopštų laišką . Gal tada tu suprasi kaip ieškojau tavęs , gal tada suprasi kaip seniai aš tavęs laukiau . Greičiausiai jau tada , kai dar nebuvau gimęs .
Tu suprasi kaip jaučiausi tada kai sužinojau kad mirė Jis , ir nieko neatsitiko . Juk turėjo išropoti Slibinas , ir ugniniu spjūviu pranešti savo pergalę . turėjo prasidėti pasaulio pabaiga , bet iš surūdijusio archangelo trimito neišsiveržė joks garsas ! O pasaulio subinė pirsčioja patenkinta toliau , ir niekas nieko nepastebėjo .
Pavargau mergytia sumautai pavargau . Nelengva slankioti po pasaulį , kai vienintelis ryšys su juo - tai tik žinojimas kad manęs niekas nesupras . Nesisaugosiu tavęs , kaip man patarei . Man viskas jau vis tiek . Rašei kad žinai kur mane rasti , todėl dabar nueisiu ir atrakinsiu duris kad galėtum įeiti neskambinusi .
Tik geriau kad tai įvyktų vasarą . Karštą vasaros dieną po saulėtu dangum . Nes žiema mane žudo .

Juodasis Rimas perspjove mergyte :) na tai ko ciai jus nutilot a? Ka mergyte subresdo, nustojo maistauti ir prisijunge prei blankios minios? Nors as ciai ir gerokai pavelaves :) bet jaucausi kol skaiciau visus kurinius lig buciau ivikiu sukurija. Idomios mintis. Jai pasirody kasnors panasaus buciau deikingas jai kas pranestu.

Aciu is anksto