« moteriskos gimines skaitytojams | Main | apie pasauli »

neikit, vaikai, i mokykla

Mokykla. Mokykla? Viskas, ko ten išmokau, yra nepralaimėti. Neišsiduoti. Neatgailauti. Bet kokia atgaila yra veidmainiška chuinia. Nėra prasmės žemintis. Niekas nesikeičia.

Mokykloje išmokau vogti. Žiauriai naudingas užsiėmimas, dabar irgi praverčia. Niekas nepastebi. Tas turtingas storas paršas, kviečiantis į "Astoriją". Manau, apsieis be savo kreditinių kortelių kolekcijos. A, ir be inhaliatoriaus nuo astmos. Nieko nepadarysi. Apsipūtes mechanikas, kažkada mane priėmęs šaltai nakčiai. Kol miegojo, prisiminimui pasiėmiau nuostabias reples. Nagų rovimui. Dabar guli po lova. Šalia stomatologo grąžtų ir formaline užkonservuotų kažkieno ciroziškų kepenų. Tai mano akvariumas.
Maximos kasininkė ir apsauginiai irgi nepastebi. Ką padarysi, apsaugos davikliai yra supistai šūdini, o aš mėgstu suomišką degtinę su lašiša.
Mano bendradarbiai kiekvieną dieną netenka nuo penkių iki aštuonių cigarečių. Taip. Kalbėti. Užhipnotizuoti. Paliesti, lyg netyčia. Negaliu žodžiais nupasakoti. Manipuliacijos. Jaudulys. Žiūrėti į akis ir ieškoti piniginės. To nemoko mokykloje.
Nesakau, kad mokykloje buvo lengva ar smagu. Nebent tada, kada nusitempiau vieną vaikinuką į direktoriaus kabinetą ir parsiverčiau ant poliruoto, popieriais apkrauto stalo. Ne, nejaučiau jokios baimės, kad kas nors ateis. Tik tyrinėtojos smalsumą. Jaučiau, kad gyvenu-balansuoju ant peilio ašmenų. Ir kad niekas labiau už šį balansavimą neįkvepia gyventi. Gyventi, o ne gyvalioti ar egzistuoti. Arba ieškotis prasmės ir pateisinimo.
Kodėl turėčiau susilaikyti? Nesikrušti, nerūkyti, nepramogauti? Kam taupyti save vėlesniam laikui? Svyruoju ant plonytės ribos ir matau. Galiu negerti, saugotis, nerūkyti, negyventi ir mirti šiandien. Geismo rytdienai nepasiliksi. Galbūt rytoj gulėsiu morge, saugumo rūsyje arba mane gramdys nuo asfalto. Yra tiktai dabar.
Tikrai esu priklausoma nuo gyvenimo. Mirtina priklausomybė. Narkomanai ilgai netraukia. Todėl mėgaujuosi kiekviena sekunde- dūmu, pasitenkinimu, greičiu, vienatve, rizika, drąsa, pykčiu. Tavo apnuogintų sausgyslių vaizdu. Atsakymu, kurio ieškau. Perbraukiu vamzdį. Taip.
Manai, per daug šneku? Palauk. Mano kišenėje jau guli tavo buržujiškas Zippo žiebtuvėlis. Nebandyk kišti nagų-nepakenčiu banalaus seksualinio priekabiavimo. Ryt galėsi išsižvejoti iš konteinerio. Nors žinau, kad net nebandysi. Ne lygis.

Comments

yes, prisimenu kox kaifas budavo begti is pamoku.
kol dar matydavosi dyrico ir pavados langai budavo baime kad pamatys iskvies i kaba ir prasides shudo malimas:)
o kai is regejimo lauko dingdavo visa chulia pyzdec toki laisves pojuti pajusdavau atrodydavo visas pasaulis mano!!

ot pripizdel pizdec nachui

o tu turbut tik nachui sugebi

geras sudas, bet per daug arti realybes. ilgai neisgyvensi. nors vogti kad ir koki shuduka...vistiek smagu.

kazkox anti-apsisvietimo straipsnis

Kazkaip manes neitikinai ;p

Blet, nx, pizdetc. Kas ciai zemo! Lygio demonstravimas tipo kruti kai ciai keiksnojat. Gerai atleiskid, kad as ciai taip. Jauciu kad senstu imu kalbet kaip tevas (papasas (kaip jus pasakytumet)) ne apietai as ciai norejau. Trumpiau tariant apsakimas, rasinys, pasakojimas ar kaip jus ten ji pavadintumet tikrai geras. Ejimas ant ribos, nesvarbi kito nuomone pasidavimas inkstinktams. Stai ko mums reikiai. Pabekt is sios kasdenybes, nepasikliaut ne vienu ir atsitraukt tolyn. Sakysite paistau nesamones ir tikriausiai busite teisu. Nerasite laimingo gatvinio nepadariusio gramo, o jai ir padares, tai jam ne gana, jam ireikai dar ir dar. Viseims kasko reikiai ir tau ar ne taip juk truksta kasko? Visiems kasko reikiai. Pasivaikscioti asmenimis, pagyventi ramu gyvenima.

Velniais uzsivedziau ir rodos nesustociau pilstyti is tuscio i kiaura, bet supratau viena, jog musu gyvenimas pertrumpas, kad galetume is givenimo pasiimti viska ko isigedziaime ir gyvename imdami viska ka galime pasiimti, kas mus geriausiai.

mm nu idomus poziuris i aplinka, turetu booti ir idomus zmogus kuris sita rasinuka parase. ir gerbiu tokia nuomone, bet visdelto man ji nera priimtina. sakyciau per daug krastutine, bent jau man susidare tox ispudis kad gyvenimas yra tik veixmas ir balansavimas ties riba, o visa kita yra egzistavimas(kartu ir negyvenimas, zodziu kazkas neigiamo). galima bootu gyncytis del gyvenimo prasmes, bet daugybe zmoniu jeu parae daug veikalu ta linkmeir bent jeu man sitas visas gyvenimas yra 'tustybes muge'. viska ka veikiam tai yra tik tam kad pasirodyti pries aplinkinius(pasirodyti geresniam, krootesniam, blogesniam - kazkuo virsesniam). ir mano nuomone sitas rasinys neteisingai ackleidzia tikruosius vogimo, nesitaikymo su normom priezastis.
nepaisant to kad man nera labai priimtina nuomone, bet buvo idomu paskaityti toki rasinuka. peace respect

isikrapstykit kriaukles is dantu!!!!!!!!!!!

Jus galvokit kaip norit, bet man toks poziuris nepatinka, per didelis saves kelimas, per didelis pasitikejimas savimi. Jei visi taip elgtusi, tai gyvenimas virstu pragaru.