vėjas
šlapios kojos ir drėgmė besismelkianti į vidų, mintys pasruvusios.
šilta ranka ir šiltas kunas šalimais, bet mintys teka, liejasi ir pilasi.
vėjo malūnėlis lange, it baltas paminklas, o gal ženklas, ženklas nurodantis kur eiti, kur jieškoti ir rasti.
visomis nervų galūnėmis juntamas džiūstantis ant pirštų kraujas, jis traukiasi.
jei nori meluoti išmok meluoti akimis, žodžiais netikim nes jū gal nesuprantam o akys spindinčios ir aiškios.