ares

penktadienis, darbas. nors diena neta. vistiek smagiau sutikt dar viena su ta pacia diena parankėj. tada butelis brendzio ir dar butelis degtinės. ir viskas baigiasi? ne, dar butelis degtinės dabar tik tryse. maliniai džiugu, nes vis dar nesijaučiu girtas. o paskui viskas tiesiog teka šalia, ramiai slysta užpakalio grioveliu velniop.
tada dar kažkoks šviečiantis langas prieš pat aušrą, dar alaus ir miego pora valandu. smagu atsikelt kai šalia tavęs miegojes net nekrusteli, gali sau kaisti muziką, išsivirt arbatos. tada išlydim tėvą. ir judam judam judam visa dieną iki pat vakaro. paskui ramiai ir tyliai kernavėn. aj vistiek nereikejo ten skambint. ant piliakalnių kažkaip puiku, atrodo esi tik pats tarp žolės ir žvaigždžių. kurios kažkodėl krenta viena po kitos. gerai kad dar yra tokių vietu kur tikrai gera ir ramu. kur gražu prisimint. tada sekmadienis, keturios moterys kartu ir vienu metu kalbančios apie ligas, alergijas ir mirtį, varžteliai ir gelžgaliukai neklauso, tada garažas ir vėl butelis degtinės. atrodo viskas atlikta, niekas kaip ir nepasikeitė. o ar turėjo?
ir dar, o gal tiesiog neverta daryti ka nors del kitu, nes pats neegzistuoji, ir nesulauksi net vieno žodžio? o gal net kai manai kad darai del kitu darai del savęs. o gal ne gal?