« teismas ir gailestis. | Main | Alergyja ir pitching'as. »

Force majeure.

Kiekvienas bando išsisukti taip, kaip sugeba geriausiai. Laimi, matyt, tie, kurie sugeba viską ,,užvynioti'' taip, kad niekas nesuprastų arba bent jau kuo ilgiau bandytų suvesti visus galus. Gaila, bet teigdami ar neigdami, visi tame vistiek dalyvaujam. Silpnas dirigentas, tačiau stovi ant scenos. Nes daug kalba.
Vakar nuo kalno žiūrėjau į mišką. Jis keičiasi, darosi vis labiau panašus į seną taksi automobilį, važinėjantį kažkur ten, kur jie visi yra vienodos spalvos. Visada pagalvoju, ką man ši spalva labiau primena - saulę ar ryte srovele paleidžiamą skystį. Nesvarbu. Svarbu, kad aš ir tu, jis ir ji - visi priklausomi nuo kasmetinio gamtos spalvų kitimo. Prisitaikymas yra nenugalima jėga. Nesvarbu, kas prie ko prisitaiko. Kartais tai labai įtempia galvą ir skaudina, o kartais tai taip nestebina, kad atpalaiduoja ir stumia pirmyn. Ką reiškia tas tavo lankstumas, kai rankoj kirvis? Senis sako, kad rankoj dar nieko- blogiau, kai kirvis galvoj sukas, o rankos švarios ir niekuo dėtos.
Mechaninis spidometras geriau, nei skaitmeninis, nes, kai rodyklė pakilusi į aukščiausią tašką, pradeda pagal laikrodžio rodyklę leistis žemyn - aš suprantu, kad reikia pristabdyti.

.

Post a comment

About

This page contains a single entry from the blog posted on September 29, 2014 2:03 PM.

The previous post in this blog was teismas ir gailestis..

The next post in this blog is Alergyja ir pitching'as..

Many more can be found on the main index page or by looking through the archives.

Powered by
Movable Type 3.35