Liuciferio akys

Meškos nepamačiau.Gal ir gerai.Rytais jau buvau įpratęs maudytis +2 vandeny.Reivo festivalis gerai girdisi daugelį kilometrų šitoj zonoj.Menų nedariau,gal kažkiek,jei tai galima taip pavadinti.Čiabuvių gyvenimas netikėtai įdomus - vasarą dirba,žiemą groja techno.Gražu,tik dangų kartais itin greitai perskrodžia metaliniai paukščiai,primenantys,kad už kalnelio toliau vyksta ,,Age of Empires''.Visada mėgau strateginius žaidimus.Kartais,kai būna priepuoliai ir pasidarau kiek ,,chitresnis'' nei įprastai,žaidžiu tuos žaidimus ir aš.Aišku,kad su kiek mažesne kariuomene,tačiau kupinas didelių siekių.Taip,pripažįstu,kad galėčiau ir būnu geras spekuliantas,kai to reikia.Bet sąžinė neleidžia.Beabejo,kad sąžinės sąvoka su laiku siaurėja,todėl vis daugiau sau leidžiu ir leisiu vis daugiau.Tai kiek baugina,tačiau kartu ir ne,nes kam gi reikalingas gailestingas mišrūnas be chip'o?Pernelyg teisuoliškas mišrūnas irgi nereikalingas.Aišku-be chip'o.Reikalingas tylintis ir atliekantis savo funkciją - palojantis,kai to reikia ir suėdantis likusias po banketo nuograužas.Užtat su chip'u.Bet tai juk gan įprasta.Pakelkite rankas,kas siekiate visiems vienodos naudos arba galima sakyti vienodų sąlygų.Bet nauda ir žmogus(aut. pastaba - žmogus,būtent vienaskaita,jokiu būdu ne daugiskaita) juk neatskiriami žodžiai?Tikiu,kad jūsų yra.Bet rankų nematau.Matau tik katinus,kurie prisitaiko prie tų baltų,bet šūdinų sienų,vieni kitiems plodami ,,katučių'' už eilinį ,,chaltūrną'',tačiau kaip visada ,,pirmą šalyje,neeilinį ir įspūdingą'' spektaklį,pritraukiantį kątik mokykloje A.Kamiu beanalizavusius,egzistencinę nežinomybę išgyvenančius intelektualus su firminiais bėgimo bateliais ir dviračiais,kurių pedalų negalima minti atgal,nes taip kiečiau.Viskas yra suprantama ir nuvemta.Norėjau pasakyti nulemta.Ta proga suraičiau eileraštį:

Bandžiau aš tau paaiškint-
Kaip gyvent sunku,
Tačiau juk tau vienodai-
Pats tu ir eik tuo gyvenimo keliu.
Gal aš ir brakadzielas,gal neturiu visų dantų,
Bet,mano mielas,labai tave myliu.
Bandei tu man paaiškint-
Kaip gyventi nesunku,
Tačiau juk man vienodai-
Pats ir einu gyvenimo keliu.

X 4.

tuomet keletą kartų kartojamas outro:

Gyvenkime kartu,o brolužėli,
Kad ir kaip sunku,kad aš burbu.
Sakykime,kad visus mylim,
Bet kai supykstame-tyli tu.ir aš tyliu.

Tai,visgi,ar visus jau taip mes mylim?

Kiekvienas bando išsisukti taip, kaip sugeba geriausiai. Laimi, matyt, tie, kurie sugeba viską ,,užvynioti'' taip, kad niekas nesuprastų arba bent jau kuo ilgiau bandytų suvesti visus galus. Gaila, bet teigdami ar neigdami, visi tame vistiek dalyvaujam. Silpnas dirigentas, tačiau stovi ant scenos. Nes daug kalba.
Vakar nuo kalno žiūrėjau į mišką. Jis keičiasi, darosi vis labiau panašus į seną taksi automobilį, važinėjantį kažkur ten, kur jie visi yra vienodos spalvos. Visada pagalvoju, ką man ši spalva labiau primena - saulę ar ryte srovele paleidžiamą skystį. Nesvarbu. Svarbu, kad aš ir tu, jis ir ji - visi priklausomi nuo kasmetinio gamtos spalvų kitimo. Prisitaikymas yra nenugalima jėga. Nesvarbu, kas prie ko prisitaiko. Kartais tai labai įtempia galvą ir skaudina, o kartais tai taip nestebina, kad atpalaiduoja ir stumia pirmyn. Ką reiškia tas tavo lankstumas, kai rankoj kirvis? Senis sako, kad rankoj dar nieko- blogiau, kai kirvis galvoj sukas, o rankos švarios ir niekuo dėtos.
Mechaninis spidometras geriau, nei skaitmeninis, nes, kai rodyklė pakilusi į aukščiausią tašką, pradeda pagal laikrodžio rodyklę leistis žemyn - aš suprantu, kad reikia pristabdyti.

.