« sniegas po kojom. | Main | muzikinės emocijos. »
jaučiu,kad nebejaučiu.keistas vakaras,ponai.nei prie darbų,nei prie švenčių.paranoja.paklausia konors apie tai,ką labai gerai žinai ir neturi ką atsakyt,nes bijai suklysti.
max richter monotonija įvelka į ilgą šviesų tunelį,kurio pačiam gale-tamsa.
j.
This page contains a single entry from the blog posted on December 28, 2010 12:17 AM.
The previous post in this blog was sniegas po kojom..
The next post in this blog is muzikinės emocijos..
Many more can be found on the main index page or by looking through the archives.