porą kartų vėl.akys žiūrėjo kažkur ne ten visą dieną.ir visą laiką valgyt.valgyt valgyt valgyt.miegot labai gerai užtai.
o šiandien reikėjo ryte anksti keltis.tai ėjau pikts kai kovinis šuva.ištikrųjų tai jaučiausi kaip geras žmogus,ale ne,senis stotelėj manęs užklausė kiek valandų.buvau pamiršęs telefoną,tai neturėjau ką atsakyt.stovėjom dviese.nu ir,aišku,prisipiso jis prie manęs.sakė,kad jaunimas be valandų gyvena,kad naktį gyvena,dieną miega ir šiaip išsidirbinėja.man tai patinka tokie žmonės,viską apie tave žino,nereik nieko jiem pasakot,nes žino,kad mes prarastoji karta,kad ,,mums reikia babos net ant duonos''.che che.šypsojau sau į nuskustą ūsą ir galvojau,kad galėtų senis eit daryt ,,revoliuciją kraujuotą''.bet dėkui,seni,prikėlei iš miegų.
playeris groja savaitgalio atgarsius:
kartais pereina į dubstepą,kartais kažkaip išlenda hardkoro gabalas ar ten šiaip neurosis;)
taigi taigi,feels good to be a gangsta!
čiurlena upelis,visiems taip gražu;
o ką ten daro petras?,,neeik, čia aš tupiu'';
ir jis netikėjo,kad aplink tiek žmonių,
iškart ten subėgo būrys vaikų.
visi jį vanojo ir sakė jam ,,fu'',
bet petras tylėjo.
tylėjo visą dieną.
vaikai iššiskirstė.
o petras tupėjo ir tylėjo.
ir tada jis atrado gyvenimo prasmę-
tupėt ir tylėt.
taip ir tupi jis,o kiti tupi ir neatradę prasmės,
laukia ir laukia kol kasnors jiems padės,
nesvarbu ką padės.
tai kai liūdesys aplanko,o broli žilagalvėli,
tu sėsk po krūmu ir rasi ten gėrį.
j.