žiūrėjau pro langą į žmones.galvojau.paskui pastebėjau,kad į mane žiūri iš gatvės.jau galvojau susinepatoginsiu,bet kažkaip likau sėdėt,pradėjau irgi į tą žmogystą žiūrėt.tada ji pasimetė,pradėjo sukiot galvą.pagalvojau-,,pakliuvai ant savo žabangų''.čia toks nukrypimas.
vakar buvom žiūrėt filmo,paskui buvo diskusija aka analizė.tai apie diskusijas.ką pamačiau/supratau.diskusija būna zjbs,kol neprasideda asmeniškumai.tas,kuris pirmas pradeda žaist asmeniškumais,norėdamas nugalėt,dažniausiai pralaimi.jau vien pats faktas,kad žmogus nesugebėdamas argumentuot pradeda lįst į asmeniškumus,pasako,kad jis pralaimi diskusiją.nu ir prasidėjo.tu toks.su tavim taip.ginčyjosi,visokius namiokus mėtė.stebėjau juos.galvojau apie save,kad nors ir stengiuosi taip nesielgt ir tai suprantu,bet kartais normaliai irgi pavarau.kaip taisyt?ar reikia tai taisyt?gal ne?manau,kad reikia.vienas kompozitorius turėdavo kišenėj korteles tokias-padrąsinančias,stabdančias nuo kažko,įtaigias.taip lengviau nugalėdavo savo ydas.taip tikrai nedarysiu.kiek juokinga.pirmiausia ką mokausi po truputį daryti,tai klausyti žmogaus ir jo nuomonės klausyti,lyg ji būtų tavo.tada lengviau ją priimti.nevisada su savimi juk sutinki.tai tada pradedi analizuoti,dėt pliusus ar minusus.sintezuoji su tikrąja savo nuomone,atsimeni dar kienonors sakytas mintis.tada gauni rezulatatą,kur iš esmės visos pusės gali būti teisios.tada kažkaip ir neneigi kito nuomonės,o tik atsakai,kad ,,gali būti'' ar kažką panašaus,nes pats neesi įsitikinęs.taip laimi visi,niekas neįsiskaudina,niekas nenori kerštauti.tai naujas mano siektinas dalykas-mokėjimas diskutuot.gal bent kiek išmoksiu.
ir po viso spaudi knopkę AUTO.dvigubai energijos,nematai žmonių veidų,nes žvilgsnis šiandien jautrus kitom detalėm.
j.