pastovi kova tarp juodos ir baltos.tik neaišku kur kuri.pasiekus naują tašką,baltos suvokimas staiga tampa neįdomus ir galva pradeda tvinksėti nuo maloniai žudančios juodos.kūnas neklauso.besiardantis šuo,nutylantis kiekvieną kartą išvydus šeimininką su mėsgaliu rankoj.supista iguana,keičianti spalvas.kvaila šypsena tam,kad paskui galėtum nusigraužti tave laikančią virvę niekam neįtariant.
see that man ego
inner man hollow
soul of man fallow
hollow man ego
see that man zero
zero man hallow
inner man fallow
fallow man ego
see that man hollow
see that man hollow
hater man ego
see that man follow
hater man ego
hater man zero
long may he live. long may he live.
long may his children drift through the wind.
to think is a sin. to think is a sin.
long may his world never begin.
sniegas.saltis.varsuvos blizgancios lemputes.krokuvos smogas.naktinis traukinys.budapesto sena stotis su daug balandziu.kluzas napoka su gyvais zmonemis.budapestas su daug laipsniu silumos.dar turetu but berlynas kita savaite,bet baisu vel patekt I salti.irasineju mazai, kai jauciu, kad to tikrai daugiau niekur neisgirsiu.kolkas turiu viena gera is budapesto stoties,tikiuosi maziau lis ir ryt iradysiu turgaus surmuli su rekianciais pardavejais.
kai dvi valandas pjaustai rezonansus is vieno įrašo ir supranti,kad rezonuoja kažkoks šūdukas šalia kolonėlės ir jį nukėlus viskas dingsta,supranti,kad tvarka kambary kartais visai praverčia:)
kuriam laikui pabėgti iš šurmulio yra net ne gerai,o sveika.besėdint ir begalvojant,iškilo klausimas.tarkime,esi meninykas.kokioje būsenoje būdamas geriau pavaizduotum disharmoniją,būdamas joje ar atvirkščiai?
skaitau knygas,kuriose rašo apie tam tikros būsenos kūrimą garso pagalba.įdomu,kad knygas žmonės irgi rašo būdami įvairiose būsenose.vieną pastraipą rašo pavargęs,kitą laimingas,kitą žvalus ir tt.aišku,paskui redaguoja.bet tai kažkaip lengvai skaitosi ir yra gan suprantama,nei sausi techniniai reikalai,kurių gali prisisiųsti pilna ir įvairiais pavadinimais: HOW TO,BEST MIX EVER MADE,PRO SOUND STEP BY STEP BY DAVID MACDONALD.ir tt.kaip charizatiškas paskaitą vedantis žmogus,taip ir charizmatiškas rašantis žmogus sugeba įdomiau pateikti informaciją.aišku,kartais ir pasimauni ant ,,jis teisingai varo'' varianto.
supisau nugarą,gal trumpam.
praeities atgarsiai grįžta tik daug prisigėrus ir kitą dieną bevaikštant primerktom akim mieste.šiandien atsiminiau daug koncertų-when my authorities fall,in.stora,bora,gameness,children of fall,lack.ištraukiau seniai išmėtytus pakampėm įrašus.klausau,šiurpuliukai,žodžių dainavimas choru kartu su kitais,vasarinės stroikės,bosas už du šimtus litų,dviratis,autostrada,festivaliai,šunys,žvilgsniai,knygos,našyvkės,šiauliai,klaipėda,iškeltas nykštys,naivus nuoširdumas,bergmano ,,seventh seal'',bukowskis,traukiniai,miškas,poros ar daugiau valandų pasivaikščiojimai namo nuo centro iki miškų,šypsenos,pažintys,kurios paverčia viską ilga draugyste.galima vardint ir vardint.ir jėga,kad malonu prisiminti.iš emocijos į superstą technačių,iš siekio į sustojusį ratą.taškas horizonte visada liks laikytis.hardcoro grupės žodžiai galėtų būt:)
geras tas pachmielas,nereikia jo baidytis.nors ir neišeitų.
vietoj vieno gruzo paminklo,skvere kurį laiką stovėjo du-vienas,tas,kuris stovi ten seniai,kitą gal tik netyčia nufotografavo turistai.derinys neblogas,abi klausia:,,kur mergaitė''.nu,bet geriau nužvelgsiu kelis įdomesnius įvykius.pirma-la casa fantom.žiauriai per garsiai,bet pagrojo visus hitus,graži oranžinė spinta.bet,tuo šis mėnuo nesibaigia-bang on a can.galiu pasakyti,kad rinkosi ašaros,stebint atlikimą,bugininko atsidavimą,DINAMIKĄ,kuri,beje,buvo:).sukrečia,išlaisvina nuo minčių,glumina,trumpam sustabdo,įtraukia.šalia viso to,mano manymu,nepriekaištingai įgarsintas koncertas.reiktų kažką juokingo išskirt.gitaristas.nusprendėm,kad pagal specialybę barsukų medžiotojas(sprendėm pagal išvaizdą).pagal pašaukimą-muzikantas.dar prieš koncertą buvo poezijos pavasaris.nu,ten būna,žinot:
lapai darganoj,
sušaukė mus visus šioj patalpoj,
paklausyti virpesių,
nebegalim be kurių,
mano širdį neramina,
kad esu perdaug tvarkinga.
jei kalbant paprastai:
vėjas pučia,kaip gražu,
aš viena einu mišku,
kaip gražu kaip gražu,
bet kur gi tu?
darganoj ojojoi,
vaitaitai leliumai,
kokį šūdą čia rašai(skaitai?).
va.ką galiu pasakyt?kaip visada apsišikęs,bet dar ne žilas,net ir nepraplikęs.
važiuojant plentu atgal,radijas sakė: ,,rytoj nereikia į darbą''.susižvengėm.reikia.
radijas meluoja ir orų prognozes ir horoskopus(mano mylimiausi ir laukiamiausi per radiją) ir,kad nereikia į darbą.dainose,kurios skamba per radiją, žmonės irgi meluoja.bet,kadangi,viskas yra melas,tai radijas kaip ir sako teisybę.tipo,kiekviena mano teisybė tau yra/gali būti melas.ribos nėr,kaip ir tarp baltos ir juodos.o gal tai melas?ar teisybė?
jau beveik metus tęsiasi duobė.grojau ir vieną dieną sustojau.lyg ir noriu vėl pradėt,bet nebesuvokiu ką,su kuo,kokiu instrumentu.mėtausi tarp instrumento,kuriuo bent kažkada galėjau gerai pavaryt ir to,kuriuo grojau pankroką.bet dabar bosas užmestas,ir,manau,toks ir liks.pianinas-prisėdu,bet kažkaip nieko konkretaus.lyg ir išeina tai,kas ir patinka,bet užsiparinu ties koncepcijos trūkumu ir tt.aišku,kad šioje vietoje savęs nei paspausi,nei ką,tačiau jau šiektiek nusibodo.kasdien labai daug apie tai galvoju.nors,atrodo,vienintelė išeitis yra tiesiog nesiparint ir grot,bandyt įrašyt.bet nesugebu.kažkas stabdo.kartais galvoju,kad tai pasiekta riba,tarp noro ,,pavaryt profesionaliai'' ir noro ,,varyt kaip išeina''.tas ,,kaip išeina'' visada mane žavėjo ir žavės savo tikrumu,o ,,pavaryt profesionaliai'' visada žavės kartais nesuvokiama atlikimo kokybe.kitas dalykas-vienam ar ne?vienam gal sunkiau pradėt,bet gali nesitaikyt.bet gal gali nesitaikyt ir grojant keliese?
žiūrėjau į giedrą dangų užvertęs galvą ir galvojau kaip žiūrėdavau į jį kažkada ir ieškodavau besklandančio vanago.vanagas tuomet buvo vienas tų gyvių,kurių labiausiai prisibijodavau-nekart suaugusieji pasakodavo kaip jis vogdavo vištas iš mūsų.todėl virš vištidės kiemo visada kabodavo tvoros tinklas.kartą mačiau vanagą, tupintį jazmino krūme,šalia virtuvės lango.pamenu,tada visą dieną bijojau išeiti į lauką.kitas gyvis-lapė.nuo namų paėjus mišku kokio pusantro kilometro, būdavo(ir vis dar yra) kalniukas,kurame urvus rausdavo lapės.tą kalniuką stengdavausi aplenkti.net ir dabar,kai retkarčiais tenka pro jį praeiti,jis atrodo gan paslaptingas.
dar labai bijojau sunkvežimių.kadangi šaligatvių šalia kelio link namų dar nebuvo,tekdavo pėdinti šalikele,tiksliau tuo pačiu žvyrkeliu,kuriuo važinėjo ir begalė sunkvežimių.svarbiausia būdavo įveikti 300m atkarpą,kuriai pasibaigus-miškas,kitaip sakant,galimybė pasislėpti.bet ten prasidėdavo išlikimo kova prieš lapes ir vanagus.įžengus į paskutinę atkarpą namų link,dažnai matydavau didelius kranklius.pamenu,kad daug kur pasakose jie būdavo minimi kaip išmintingi paukščiai.jų nebijojau.
kažkurioje knygoje apie indėnus perskaičiau kaip herojus(berods harka) kovojo su ereliu.tada išmokau pasigaminti lanką.aišku,padėjo vyresnis brolis.gamindavome lankus iš lazdyno,nes jie tiesūs ir lankstūs.abiejuose lazdos galuose įrėždavome griovelius,kad užsilaikytų rišamas valas.strėles gamindavome taip pat iš tiesių krūmo šakelių.vėliau kiek modifikavome strėlių modelį, sandėliuke įkaldami į jų galus vinutes,nukirpdami ju galvutes bei jas paaštrindami dilde.indėnų žaisti niekada ir nebaigiau-vėliau bandėme konstruoti medinį automobilį,kurio ratai buvo nuo sudedamų dviratukų mažais ratais,kurie šiuo metu populiarūs tarp lietuviškų hipių.
viskas vyksta dėsningai.kartais,kiek pagalvojus,gal ir nuobodu,bet gauni naują konstruktorių ir kurį laiką būna nenuobodu.kaip tose knygose apie indėnus-turi sekti lokį ir jaustis sekamu lokio,tam,kad jį pagautum.
susipainioji tarp tvarkos ir chaoso.kažkas galvoj sako,kad gal chaosas,bet pavarai ilgiau ir pradedi savaime viską sudėti kažkaip pagal eiliškumą ir tt.tačiau yra svarbesnių dalykų.ten visokie jausmai,žinai,švelnumas,nupirkt gėlę,pastatyt vinigreto su šampanu.kartais,jei nuotaika geresnė,galima ir kavos ,,su prikusku''.kai kąnors nuperki,tai jauties galįs kažko prašyti.prašymų būtų daug,ir dar kokių,bet kas jų klauso.kaip ir pats neklausai kitų.mačiau kaip ,,načnyke'' mušėsi dvi girtos pajūrio gražuolės: ,,kai ji man trenkė,tai man taip iškart pablogėjo''.
vaikščiojau palei saugomą teritoriją.retkarčiais aplankydavo jausmas,lyg būčiau persikėlęs į filmo,kurį lietuviai išvertė ,,šioje šalyje nėra vietos senukams''(blogiau turbūt buvo neįmanoma išverst) sceną,kur kruvinas llewelyn moss eina per jav ir meksikos sieną.paskui tokiam nuošaliam kely įrašinėjau uosto garsus.teko staigiai šokt į pakraštį,nes užsiklausęs nepastebėjau besiartinančios fūros.taip taip taip.pagaliau galiu pripažinti sau ir vėl,kad gražus garsas ar muzika retkarčiais gali būti svarbiau nei manyje cirkuliuojantis kraujas.arba,kad jie tiesiogiai priklausomi.vienam gerėjant,kito svarba užmirštama.
šiaip,juokinga yra stebėti žmones iš šono.vieni-ramūs slapukai,kiti-šaukiantys ,,žmogeliukai'',dar kiti-hitleriukai ,,geriečiai'',formuojantys šaukiančius ,,žmogeliukus.tarp jų visų vyrauja hierarchija:šaukiantys-vidurinė klasė,hitleriukai ,,geriečiai''-aukštuomenė,ramūs slapukai-žemiau skurdo ribos,tačiau vis dar retkarčiais sau įrodantys,kad jie turi dvasingumo,gal net originalumo.bet gal tik sau.
belaukiant kol sutems,pagaliau išsitraukiau grotuvą.kai neklausai muzikos ausinėmis ilgą laiką,vienas geresnių dalykų yra tai,kad randi grotuve daug muzikos,kurią klausei prieš metus ar daugiau.pamiršta,kažkada rodėsi,kad jau išanalizuota.bet ne.klausai viską kitomis ausimis,nauja galva,kurioje seni prisiminimai pinasi su nauja patirtimi.
bežiūrėdamas į uoste vaikštančius žmones supratau,kad ką jie beveiktų,bedarytų ar padarytų tuo konkrečiu momentu-nestebina.betkokia žmogaus elgsena,veikla,mąstymas-nestebina.kaip gerai ar blogai beatrodytų.
All over again, take this money and run.
You knew it was me, I always knew it was me.
When the shouts first pierced the air, I could feel myself committed to being that which they said I would be.
I can feel the gaze from those around me.
I can say what I want
I can say what I want- I can't say what I want..