« October 2010 | Main | December 2010 »

November 2010 Archives

November 2, 2010

trečias brolis -?

žiūriu žiūriu.,,kaip gražu'' sako žmogus su auksiniais dantim.jis buvo pirmas,kuris mirė ir jam išlupo dantis kareiviai.bėgom per miškus,vijosi iki tvoros.paskui-laisvė.atsibudau šlapias.bet tokių tik daugiau sapnų.

pūtė vėjas stiprus,
padėjau nugalėt tau sunkumus visus.
aš ne poetas ir eik nachui.

;)

November 3, 2010

taip būti negali,bet neesu tikras

-šįkart ilgai tęsiasi atsipalaidavimas.
-tai gal ne atsipalaidavimas,o tiesiog mažiau parinies?
hm.jau taip tai buvo įprasta,kad toks reiškinys kaip ,,nesiparinimas'' neegzistuoja galvoje.bet ,,gali būt gal'' pagalvojau ir važiavom toliau.paskui galvojau,kad negali ir dėl to užsiparinau.back to the roots.

ar tai tikra?
o ką?
nu pasakyk.
nesakysiu.
kodėl?
nes nežinau.
kodėl nežinai?
nes nesijaučiu tikras.
kodėl nesijauti tikras?
nes nežinau,ką reiškia būti tikram.
aš irgi nežinau.
tai kam klausi?
nes nežinau.
tu tikras,kad nežinai?
nu taip.
kaip gali būti tikras,jei nežinai,ką reiškia būti tikram?
hm.laimėjai,ane?
ne.
kodėl?
nes nežinau,kur riba tarp pergalės ir pralaimėjimo.
galvoji,kad aš žinau?
neesu tikras.
taigi,nežinai,ką reiškia būti tikram.
ai nu ok.
ką ok,ką ok?
nu baik.
a,ok.
ką ok?
eik geriau kokį medį pasodinsi.

neesu tikras,

j.

November 6, 2010

buvau.nesu.nesvarbu ar būsiu.

žmonės susikuria savo prizmę per kurią žiūri į kitus žmones,reiškinius.kame parkė?kad vieni pasilieka ties tuo pačiu kampu ir viską vertina pagal jį,kiti dalyvauja evoliucijoj.kai apsiriboji,tai **** volioji.ane?sakau,kad taip.tai gal tipo tavo parkės ir kyla iš to,kad nesugebi/bijai peržengt tą baisią ribą tarp žmonių ir ,,tavo žmonių''?gal jauties negerai,nes reikia išlįsti iš savo kategoriškumo vienutės?jei valgo mėsą,tai gali būt ir zjbs žmogus.jei perka naujus batus ne iš padivalkės,gali irgi būt zjbs.jei nusiperka lovą,o ne ją susikala pats/pati,tai irgi gali būti zjbs žmogus.gal užtenka tų true-netrue šūdų?.,,mes'' yra sąlyginis dalykas.jame vistiek yra daug vienetų ,,aš'' ir gal reikia tą ,,aš'' suprasti pirma,kad galėtum sakyti ,,mes''?nes tas ,,mes'' kažkaip skysta,jei visi jame esantys ,,aš'' nėr apsisprendę ar kažką.parintis,gi,dabar madinga.gal padarom masinį parinimosi susitikimą,kaip kad sektose visi kelia masines vestuves.nepanašu?bandymas pasiekti laisvę,išugdo anti-laisvę.tampi ,,parapijos'' nariu,tik maldos kiek naujoviškesnės.baimė čia irgi yra-baimė būti netrue,baimė nepritapti.taip atsiranda ir prievarta,tik dabar dar smagiau,nes prievartauji pats save,kad tik praeitum pro filtrą.

nusileido jau saulutė,vaikai bėkime link namo,
laukia mūsų vakarienė ir butelys balto.
kai vaikai subėgo vidun,butelio nebuvo-
šefas jau buvo netoli dugno,
vaikai susiparino ir žuvo.

ir kai sakai,kad daugiau niekada,tai darai tą visada.ir kai sakai,kad ne,tai būna taip.ir kai pieši tiesią liniją,ji kažko paima ir sukasi į šoną.gauni apskritimą.varai iš naujo.gauni apskritimą.varai iš naujo.nebaigi apskritimo.kažkas pabaigia už tave,o jei ir ne,tai koks skirtumas?

j.


November 11, 2010

pabaigiau trupinius,naują pirkau kitam turguj.

paprasti žodžiai.paprastos šypsenos.ir neieškojom sudėtingų paaiškinimų.tiesiog buvom.nebijojom būti savimi.suvokėm,kad nieko nerasim,o tik dar labiau nuliūsim,nes rasti neįmanoma.ir pasidavėm darymui,o ne mąstymui,kad atrastume.iš generatorių pasidarėm gruščikais,kurie kartais pasikeikia per pertrauką, ir paleidžia dūmus.tik iš malonumo,o ne dėl to,kad numuštų nervus į šalį.ir viskas pradėjo kisti.paprasta,bet ne prasta.tylu,bet neliūdna.kai pasidarydavo liūdna,suprasdavom tik tai,kad kažkada nebus.ir iškart pagerėdavo.jau savaitę aš ne.užteko.gal kartais tik.kaip ir anksčiau.
išėjom ketvirtą nakties į lauką.stovėjom.žiūrėjom į dirbtinai miesto sukurtą rožinį dangų.tada bėgom tuščiu miestu,man iškrito tie supisti lapai.išskraidė per visą gatvę.rinkom po vieną.bėgom toliau.sankryžoj bėgimą sustabdė kelią užkirtusi taksi.tada jau ėjom.vienintelis noras buvo arbata su trim šaukšteliais cukraus.gavau su dviem.nulūžau.pakėlė vėl ta pati arbata su dviem šaukšteliais.neįpareigojantis buvimas.neįpareigojantis arbatos gėrimas.neįpareigojantys žodžiai.pasakė:,,kai negalvoji kaip padaryti geriau,o tiesiog darai,tai padarai geriausiai''.neatsakiau nieko,bet daviau mintyse pliusą.tegu turi:)
pats sudeginau,pats ir atstatau.ir nereikia nieko bandyti keisti,reikia tik rasti kitokį.kam reiks,tas susiras.

ir pagrindinis priešas lieki pats sau.

j.

November 13, 2010

vis tie traukiniai pasimaišo.

po vakaro saulė būna graži.kitokia.keistas jausmas,kai žinai,kad šiandien kažkas tavęs laukia.naujo.neišbandyto.svarbaus,o gal visiškai nesvarbaus.ir žinosi tik nuėjęs.o eiti bijai.bet reikia.suspaudi kumštyje paskutines jėgas ir ruošiesi.jau nebebijai,nes vistiek reikia.daug tuščių žodžių vakar-daug tylos šiandien.kontrastai.bet šiandien reiks netylėti.jei,aišku,noriu rezultato.o kaiptik šiandien vienintelis noras-tylėti.svarbiausia to nesureikšmint ir pamiršti,kad galėjai kitaip.ir kai pamiršti,susitaikai su tuo,kad nieko nepakeisi,tai pasidaro zjbs.darai ir nesiparini,kad galėjai nedaryti.o dar.norint mane nudžiuginti,reikia tiek nedaug.užteko žmogaus su daug teigiamų emocijų.vakar gal jų ir taip buvo,bet kai atėjo,tai nudžiugau.tiesiog šiaip.pastovėjom laiptinėj.pasijuokėm.paskui išėjo į taksi ir likom dviese.pusvalandį ieškojau raktų,prirašiau žinučių visiem.galvojau,kad kažkas išsinešė.pasakiau galų gale sau px ir nukritau miegot.šalia,ant grindų,gulėjo raktai.taip ir būna:)

žiūrint pro langą,pasikeitė debesų spalva-gal bus sniego pagaliau.įdomu,kai viskas plaukia.klausau glass muzikos ir retkarčiais ji perauga į santechniko raktų garsus vonioj.geras santechnikas,toks paprastas.

ir vidinis balsas šiandien kartoja tą pačią frazę.ir mano mintys sukasi amžinu ratu,nes šiandien turiu vienintelį tikslą.
o dar vakar gavau laišką iš r. trumpas,bet labai toks,kokių reiktų daugiau.trumpumas ir paprastumas išvis dabar yra siekiamybė.iš laiško supratau,kad r. tai pasiekė.smagu.manau,kad man irgi nebedaug liko.nuspaudžiu chronometrą.mechaninis,prisukamas.tai girdžiu tiksėjimą.tiksi tiksi ir pereina į

ir iškeliauji tolyn.

j.

November 15, 2010

slow+full=half

žalia lava iš nosies angos.
mėlyna iš venos.
raudona iš akių.
juoda iš plaučių.
pilka iš paakių.
sumaišius-graži nuovargio spalva.
bet nuotaika vistiek yra.
tik nesakysiu kokia.
jei sakysiu,kad gera-meluosiu.
jei sakysiu,kad bloga-meluosiu.
vadinasi esu melagis.
o kaip gi tavo nuotaika?
melagis,spėju..


slow/half/full.

November 16, 2010

akys juda greičiau nei kūnas.

žiūrėjau pro langą į žmones.galvojau.paskui pastebėjau,kad į mane žiūri iš gatvės.jau galvojau susinepatoginsiu,bet kažkaip likau sėdėt,pradėjau irgi į tą žmogystą žiūrėt.tada ji pasimetė,pradėjo sukiot galvą.pagalvojau-,,pakliuvai ant savo žabangų''.čia toks nukrypimas.

vakar buvom žiūrėt filmo,paskui buvo diskusija aka analizė.tai apie diskusijas.ką pamačiau/supratau.diskusija būna zjbs,kol neprasideda asmeniškumai.tas,kuris pirmas pradeda žaist asmeniškumais,norėdamas nugalėt,dažniausiai pralaimi.jau vien pats faktas,kad žmogus nesugebėdamas argumentuot pradeda lįst į asmeniškumus,pasako,kad jis pralaimi diskusiją.nu ir prasidėjo.tu toks.su tavim taip.ginčyjosi,visokius namiokus mėtė.stebėjau juos.galvojau apie save,kad nors ir stengiuosi taip nesielgt ir tai suprantu,bet kartais normaliai irgi pavarau.kaip taisyt?ar reikia tai taisyt?gal ne?manau,kad reikia.vienas kompozitorius turėdavo kišenėj korteles tokias-padrąsinančias,stabdančias nuo kažko,įtaigias.taip lengviau nugalėdavo savo ydas.taip tikrai nedarysiu.kiek juokinga.pirmiausia ką mokausi po truputį daryti,tai klausyti žmogaus ir jo nuomonės klausyti,lyg ji būtų tavo.tada lengviau ją priimti.nevisada su savimi juk sutinki.tai tada pradedi analizuoti,dėt pliusus ar minusus.sintezuoji su tikrąja savo nuomone,atsimeni dar kienonors sakytas mintis.tada gauni rezulatatą,kur iš esmės visos pusės gali būti teisios.tada kažkaip ir neneigi kito nuomonės,o tik atsakai,kad ,,gali būti'' ar kažką panašaus,nes pats neesi įsitikinęs.taip laimi visi,niekas neįsiskaudina,niekas nenori kerštauti.tai naujas mano siektinas dalykas-mokėjimas diskutuot.gal bent kiek išmoksiu.

ir po viso spaudi knopkę AUTO.dvigubai energijos,nematai žmonių veidų,nes žvilgsnis šiandien jautrus kitom detalėm.

j.

November 17, 2010

5tą ryto baigėm.

mano draugas sinusitas sugraužė mano sąmonę,mano emocijas.apie nieką daugiau negalvoju,tik kaip išpūsti nosį.liga išugdo antisocialumą.
o šiaip,grįžau 5tą ryto.nuovargis+nosis leido žaliuosius.radau porą emailų keistų.rodės, lyg girti žmonės man juos rašė.arba tiesiog emocinės iškrovos reikėjo.nu žodžiu,bet tikiuosi jiems parašius man laišką, pagerėjo.ane?:)reaguoju į viską ramiai dabar,tai kažkaip no park,kaip g. sako.dar grįžus,pas poną j. degė šviesa mačiau,bet galvojau,kad nulūžo prie jos.pasirodo žiūrėjo filmus iki 8 ryto.gerai kartais pavaro.aš šiandien žiūrėsiu vakare filmą hukkle.sakė,kad geras.pamatysim.
o dar per tas kelias valandas miego sapnavau požemius.ten vaikščiojom su kalnakasių šalmais,kur yra prožektoriai pritaisyti..tada įgriuvau į šachtą ir mane traukė draugai.įkrito tada kita draugė pas mane.ir numirom,nes prasidėjo griūtis ir visi mus paliko.aliuzija su gyvenimu realiu,čiuju.tipo,kai pačiam svyla,tai palieki net ir geriausius draugus.nors ką aš čia.aš tai būčiau herojus ir likčiau požemiuose,tipo užgriūtų mane akmenys,bet likčiau gyvas.tada sukonstruočiau tanką iš požemyje esančių daiktų.ir iškelčiau visus.tada prašaučiau skylę uoloj ir išvažiuotume.dar pakeliui porai banditų sugadinčiau planus.tada persėsčiau ant savo harlėjaus ir pisčiau lygumos keliais gaudyt kitų banditų.
norėčiau būt kaip tas lakūnas iš bukowskio knygos ,,arklienos kumpis'',kur dėjęs ant visų dalykų.

visiems,kuriems patinka tas lakūnas;)

j.

November 20, 2010

atokvėpis.urban to my self.

tiesiai.kai nereikia nuo nieko bėgti.spontaniškai.kai nereikia vykdyti planų.mielai.kai nereikia ginčytis.nuoširdžiai.kai nereikia nieko slėpti.

repas.nebegirdi miesto ūžimo.girdi tik muziką.pozityviai nusiteikęs stebi besikeičiančius pastatus bei žmones.laisvė nuo paties savęs.

traukinio bėgiai.mylimas garsas.tuduch tuduch.gražus rūkas toli,žiūrint į bėgius.nuostabios kelios sekundės ramybės.

j.

November 23, 2010

rytinis dialogas su seniu paneigė egzistavimo prasmę.

porą kartų vėl.akys žiūrėjo kažkur ne ten visą dieną.ir visą laiką valgyt.valgyt valgyt valgyt.miegot labai gerai užtai.
o šiandien reikėjo ryte anksti keltis.tai ėjau pikts kai kovinis šuva.ištikrųjų tai jaučiausi kaip geras žmogus,ale ne,senis stotelėj manęs užklausė kiek valandų.buvau pamiršęs telefoną,tai neturėjau ką atsakyt.stovėjom dviese.nu ir,aišku,prisipiso jis prie manęs.sakė,kad jaunimas be valandų gyvena,kad naktį gyvena,dieną miega ir šiaip išsidirbinėja.man tai patinka tokie žmonės,viską apie tave žino,nereik nieko jiem pasakot,nes žino,kad mes prarastoji karta,kad ,,mums reikia babos net ant duonos''.che che.šypsojau sau į nuskustą ūsą ir galvojau,kad galėtų senis eit daryt ,,revoliuciją kraujuotą''.bet dėkui,seni,prikėlei iš miegų.
playeris groja savaitgalio atgarsius:

kartais pereina į dubstepą,kartais kažkaip išlenda hardkoro gabalas ar ten šiaip neurosis;)

taigi taigi,feels good to be a gangsta!

čiurlena upelis,visiems taip gražu;
o ką ten daro petras?,,neeik, čia aš tupiu'';
ir jis netikėjo,kad aplink tiek žmonių,
iškart ten subėgo būrys vaikų.
visi jį vanojo ir sakė jam ,,fu'',
bet petras tylėjo.
tylėjo visą dieną.
vaikai iššiskirstė.
o petras tupėjo ir tylėjo.
ir tada jis atrado gyvenimo prasmę-
tupėt ir tylėt.
taip ir tupi jis,o kiti tupi ir neatradę prasmės,
laukia ir laukia kol kasnors jiems padės,
nesvarbu ką padės.
tai kai liūdesys aplanko,o broli žilagalvėli,
tu sėsk po krūmu ir rasi ten gėrį.

j.

November 28, 2010

kintanti forma.

vakar atvaziavau.apsnigti medziai.pedos ant sniego,ivairiausi protektoriai.zmones eina i miska pakvepuoti ziemisku oru.buvau isejes pasivaikscioti po miska ir as.vaiksciojau iki sutemu.mintis nutraukia kartais ant galvos nukrentantis sniegas nuo medziu saku.kai turejau suni,eidavau su juo.suo tuo ir geriau nei zmogus-tyli,bet supranta,jaucia tave.o mes,zmones,daug snekam,bet nedaug ka tepasakom.daug giriames,bet nedaug ka istikro sugebam.
penktadieni buvom kirtavietej.didelis iskirstas plotas su pavieniais styranciais kamienais.apokalipsine nuotaika kure i ta laukyme slenkantys salti,tamsus debesys.paskui plaukiojom ezere valtimi,filmavom panorama is jos ir gerem zalias.buvo salta.pirma karta tokiu saltu oru plaukiojau valtimi.geras,dar nepatirtas jausmas.kai nusala kunas,tai isijungia instinktai ir viska kita pamirsti.
grizti gerai kartais,nes yra pianinas.paziuri pro langa i apsnigtas pusis ir groji.megstu nedaug natu.nemegstu muzikos teorijos.nemegstu technikos muzikoj.megstu emocine iskrova muzikoje.po truputi garsinu iki kulminacijos,po truputi pridedu po viena nata,po truputi vedu link pabaigos.patinka nevisai uzbaigti,o palikti klausima.kai groji vienas,gali sau leisti tai,nes niekas nepriestarauja.dazniausiai apsiriboju 4 oktavom.daugiau dar neevoliucionavau.idomu ar evoliucionuosiu.dar man labai svarbus pedalas.gan gerai ji jauciu,tiesiog jauciu kada ji atleisti,kada paspausti vel.kai pradeda eiti siurpuliai nuo atrastu saskambiu,pasineriu i mastyma.atkalu ta fraze ir ilgai kartoju,kazka pridedamas ar atimdamas.muzika man yra pastovumas.jei kas manes paklaustu,kas ugdo emocini pastovuma,atsakyciau,kad muzika.gal kitam kas kitas.

j.

November 30, 2010

sintezė=?.o kaip tau?

šąlančios kojos.stovi ir žiūri kaip pūga tau užpusto batus sniegu.nupurtai.vėl užpusto.

turiu kažkokį keisto pojūčio troškimą-patirti,išbandyti ribinius dalykus.kitus tai kartais gąsdina.šneki ir matai iškreiptą veidą.žiūrėdamas į veidą mąstai.ar tikrai norime gyventi suvokę/patyrę tik jausmus,kurie leidžia išgyventi?negi reikia nuo visko saugotis?juk reikia bent porą kartų gaut į galvą;reikia bent porą kartų nusivilti,nusvilti;reikia padiskutuoti su įvairių sluoksnių žmonėmis,kad žinotum kaip yra ir ko pats nori;reikia girtam užmigti ant sniego,einant namo;reikia patirti.vakar bešnekant,kažkiek suabejojau žmonių žinojimu-kategoriškumas kartais atrodydavo tik gynyba,nes baisu,kad kažkas supras,jog žmogus nepagauna minties ar yra nepatyręs tam tikrų dalykų.aišku,kad galima šnekėti apie sintezavimą savo patyrimo bei kitų ir daugmaž nuspėti/žinoti galimą rezultatą.bet juk dabar taip visi išskiria asmenybę.mano asmenybei pasiekti reikia patirties.sintezė gali tik padėti tašką,bet ne parašyti sakinį.gal tai mano ribotumas.gal kažkam užtenka kitų žmonių klaidų,kad žinotų kaip elgtis.bet,visgi,ar tai tikrai įdomu daryti visą gyvenimą?

j.

About November 2010

This page contains all entries posted to Liuciferio akys in November 2010. They are listed from oldest to newest.

October 2010 is the previous archive.

December 2010 is the next archive.

Many more can be found on the main index page or by looking through the archives.

Powered by
Movable Type 3.35