11Y4

Jau antrą kartą spamofiltrai neleidžia papostinti komentaruose,
mano nuomone, visiškai nekenksmingų žodžių ir frazių.
Bet tiek jau to, viešas gėris kartais verčia pamiršti apie egoizmą -
perkeliu čionais.
Pamačiau štai šitą
perskaiciau komentarus.

Anot šios lentelės:


http://www.who.int/mental_health/prevention/suicide/en/Figures_web0604_table.pdf

Lietuva yra absoliuti savižudybių čempionė tarp vyrų ir užima garbingą ketvirtą vietą tarp moterų,
kur mus aplenkė Šri Lanka, Kinija ir Japonija.
Būtinai reikėtų po miestą paklijuoti.

p.s. čia
kam įdomu, dvidešimties metų dinamika.

Posted by at 04:08 | Permalink | Comments (3)

from BoneYourMother thanks to freshman Kampas

Posted by at 18:45 | Permalink | Comments (1)

Tai nebus nuoroda.
Greičiau eilinė mintis apie turinio reliatyvumą.
Dabar kažkokiais paslaptingais būdais išrenkami blogiausi metų filmai, aktoriai ir literatūriniai kūriniai.
Taip pat egzistuoja Darwino premija už kvailiausią mirtį.
Akivaizdu, jog į pirmą grupę nepatenka eiliniai mirtingieji,
o į antrą tiktai įvairiausių džiakes rūšių, siaubo detektyvų ir psichinių eksperimentų mėgėjai.
Netgi būti blogiausiu arba kvailiausiu daugumai yra geriau nei būti vidutinybe.
Nesiruošiu čia užsiiminėti moralizavimu ir pasakoti,
kad tarpukario Lietuvoje ar prie caro dalykai, turintys blogą skonį,
buvo smerkiami, bet kai kurie visgi geidžiami.
Man įdomus pats masinės kultūros produktų vertinimo fenomenas:
atėmus cenzūros ir standartų monopoliją iš aukštųjų menų ir liberalizavus raiškos ir gamybos procesą,
kuriame autoriumi gali tapti kiekvienas (kas prieš keliasdešimt metų gražiai pavadinta Gutendergo galaktika),
tapo aišku, jog didėjant informacijos kiekiui,
blogiausi, ekstremaliai marginalūs, šokiruojančiai banalūs kūriniai visgi išliks pastebėti ir įvertinti.
Netgi daugiau, jų statusas žymiai pagerės nepastebėtų darbų atžvilgiu.
Ten ir čia pasirodo drąsuoliai, norintys parodyti nuogą užpakalį,
ir kuklūs entuziastai, norintys už tai sumokėti.
Žinau, kad atmetus moralinį turinį, visa tai negali vadintis blogio vardu,
bet ar tokiomis sąlygomis geras skonis gali išlikti?
Aišku, kad tai, kas bjauru, negali būti tuo, kas gražu, tam pačiam žmogui tuo pačiu metu,
tačiau moraliai smerktinas dalykas gali būti tiesiog nuostabus.

Iš estetinės perspektyvos, pavyzdžiui, man simpatiškų žmonių-bendraminčių išrinktas „blogiausias metų blog‘as“ iš tikrųjų nėra blogiausias blog‘as,
bet yra tam tikras geras pavyzdys,
kaip nereikėtų daryti ir turintis netiesiogines nuorodas į tai,
kaip visgi daryti reikėtų.
Gero skonio turėjimas reikalauja kitų žmonių pritarimo,
tam tikro bendro jutimo, todėl čia blogiausias blog‘as yra tas,
kurio niekas nepastebėjo, „neparagavo“, blog‘as, kuris „neturi skonio“, nes nėra žmonių, kurie galėtų nuspręsti geras jis arba ne.

Posted by at 00:39 | Permalink | Comments (1)

Šiandien į svečius buvo užėjęs mano tėčio mamos brolis.
Beveik senas žmogus, bent jau pagal samprotavimo ir elgesio maksimų nelankstumą.
Trumpai pašnekėjome apie varveklius ir kitus pavojus.
Šis žmogus dirba labai kruopštų darbą – restauruoja senienas.
Nesu jo kompanijos mėgėjas, todėl, kaip jau įprasta, apsimečiau,
kad esu užsiėmęs: pernešiau vieną knygą (antologiją), pieštuką, mobilųjį telefoną ir savo kūną į kitą kambarį.
Pabėgau. Nemėgstu, kai žmonės pradeda jausti,
kad man neįdomu su jais būti, nors pats esu pakankamai įkyrus,
kad dažnai nepastebėčiau, kad tampu neįdomus kitiems.
Po valandos grįžau į virtuvę. Visada išeinu iš namų „pro“ virtuvę. Pastaruoju metu vis dažniau pastebiu,
kad tarp sąmonės ir kūno yra ryšis, o siela be maisto pradeda maištauti.
Kartais sutinku su Švietėjiškos Prancūzijos enciklopedistais.
Ne žmogus turi organizmą, bet jis pats yra organinė mašiną,
kurią reikia gerai prižiūrėti, kad jinai deramai veiktų.
Netgi tvirčiausio žmogaus moralė pasikeičia po kelių alkanų dienų. Nežinau, ar čia įmanomos analogijos.
Jeigu tarp atskirų žmonių koks silpnutis vandenilis, tai čia galbūt kovalentinis, greičiausiai polinis ryšis.
Vėliau, jau kitoje vietoje man sakė,
kad mes, dauguma žmonių ir aš asmeniškai dedame pastangas, kad rezultate gautume nulį.
Iš kitos pusės, daugybės nereikalingų dalykų žinojimas padeda suprasti, ką noriu mylėti ir ką turiu daryti, kad tapčiau laimingas. Netgi visiškas šlamštas kartais būna neįkainojamas.
Tad grįžkime prie restauratoriaus.
Pratęsėme pokalbį prie arbatos: apie bažnyčias ir sentikių atributikos parodą Arsenalo gatvėje, Taikomosios dailės muziejuje.
Gaila, neprisimenu, kaip įvyko šuolis į apleistą Kauno biblioteką, kurioje senelės brolis rado Иностранная литература žurnalų skyrelį.
Ten jis perskaitė gabaliuką iš Salvadoro Dali dienoraščio,
kurį kažkada gavau knygos pavidalu.
Dėdė kalbėjo apie tai, kaip sudėtinga nuo pat mažens suprasti, kad esi genialus.
Netgi genialumas neatsako į visus jam užduodamus klausimus, paprastai tik į vieną arba du.
Aišku, dauguma negauna ir to.
Paskui atgaminu savo skaitymą, bandau pristatyti siurrealizmo esmę,
diletantiškai pakalbėti apie pasąmonės srautus,
Dali pažintį su Froidu, Galą, musę ant apsiseilėtos žaizdos,
bezdėjimo meną ir ūsus, kaip branduolinės raketos nukreiptus į dangų .
Ir pagaliau prisimenu.
2002 metų pavasarį, atrodo kovo pradžioje, buvau Paryžiuje Pompidou šiuolaikinio meno centre.
Ten vyko siurrealizmui skirta paroda l‘exposition La Révolution Surréaliste .
Paroda, kurioje nepamačiau beveik nei vieno turisto-užsieniečio ir nei vienos fotokameros.
Darbai buvo suvežti iš viso pasaulio muziejų, didelė dalis iš asmeninių kolekcijų.
Žmonės judėjo tvarkinga eile, kartais persirikiuodami į antrą.
Apėjęs labirintą
norėjau grįžti, bet jau nelaikė kojos.
Štai toji lėlė ir galva, kurias vėliau buvau susapnavęs.
Dabar lieka tik prisiminti sapno turinį:

Posted by at 02:26 | Permalink | Comments (3)

Viena elegantiškiausių spam'o formų apskritimo tematika -
milijonas ženklų po kablelio

Posted by at 16:34 | Permalink | Comments (3)

kol kas galimybės yra ribotos ir dienos šviesoje neleistų paslėpti žmogaus arba transporto priemonės,
tačiau šioks toks progresas visgi yra palyginus su įprastomis slėpynėmis krūmuose,
antiradarais ir veido kaukėmis a la pavasaris Pietų Amerikos pelkėse:

Electron effects could stop objects from scattering light.

The idea of a cloak of invisibility that hides objects from view has long been confined to the more improbable reaches of science fiction.

But electronic engineers have now come up with a way to make one.

Andrea Alù and Nader Engheta of the University of Pennsylvania in Philadelphia say that a 'plasmonic cover' could render objects "nearly invisible to an observer".
Their idea remains just a proposal at this stage,
but it doesn't obviously violate any laws of physics.

........
Scatter-brained

The key to the concept is to reduce light scattering.
We see objects because light bounces off them; if this scattering of light could be prevented (and if the objects didn't absorb any light) they would become invisible.
Alù and Engheta's plasmonic screen suppresses scattering by resonating in tune with the illuminating light.

Plasmons are waves of electron density, caused when the electrons on the surface of a metallic material move in rhythm.
The researchers say that a shell of plasmonic material will scatter light negligibly if the light's frequency is close to the resonant frequency of the plasmons.
The scattering from the shell effectively cancels out the scattering from the object.

For visible-light shielding, says Engheta, nature has already provided suitable plasmonic materials: silver and gold.
To reduce the scattering of longer-wavelength radiation such as microwaves, one could make the shield from a 'metamaterial':
a large-scale structure with unusual electromagnetic properties, typically constructed from arrays of wire loops and coils.

Alù and Engheta's calculations show that spherical or cylindrical objects coated with such plasmonic shields do indeed produce very little light scattering.
It is as though, when lit by light of the right wavelength, the objects become extremely small, so small that they cannot be seen.
...........
nuorodos:

http://www.nature.com/news/2005/050228/full/050228-1.html

http://arxiv.org/abs/cond-mat/0502336

yra ir kitas
Optinės maskuotės projektas:

"Ploščius" in action

Posted by at 23:55 | Permalink