11Y4

Tai nebus nuoroda.
Greičiau eilinė mintis apie turinio reliatyvumą.
Dabar kažkokiais paslaptingais būdais išrenkami blogiausi metų filmai, aktoriai ir literatūriniai kūriniai.
Taip pat egzistuoja Darwino premija už kvailiausią mirtį.
Akivaizdu, jog į pirmą grupę nepatenka eiliniai mirtingieji,
o į antrą tiktai įvairiausių džiakes rūšių, siaubo detektyvų ir psichinių eksperimentų mėgėjai.
Netgi būti blogiausiu arba kvailiausiu daugumai yra geriau nei būti vidutinybe.
Nesiruošiu čia užsiiminėti moralizavimu ir pasakoti,
kad tarpukario Lietuvoje ar prie caro dalykai, turintys blogą skonį,
buvo smerkiami, bet kai kurie visgi geidžiami.
Man įdomus pats masinės kultūros produktų vertinimo fenomenas:
atėmus cenzūros ir standartų monopoliją iš aukštųjų menų ir liberalizavus raiškos ir gamybos procesą,
kuriame autoriumi gali tapti kiekvienas (kas prieš keliasdešimt metų gražiai pavadinta Gutendergo galaktika),
tapo aišku, jog didėjant informacijos kiekiui,
blogiausi, ekstremaliai marginalūs, šokiruojančiai banalūs kūriniai visgi išliks pastebėti ir įvertinti.
Netgi daugiau, jų statusas žymiai pagerės nepastebėtų darbų atžvilgiu.
Ten ir čia pasirodo drąsuoliai, norintys parodyti nuogą užpakalį,
ir kuklūs entuziastai, norintys už tai sumokėti.
Žinau, kad atmetus moralinį turinį, visa tai negali vadintis blogio vardu,
bet ar tokiomis sąlygomis geras skonis gali išlikti?
Aišku, kad tai, kas bjauru, negali būti tuo, kas gražu, tam pačiam žmogui tuo pačiu metu,
tačiau moraliai smerktinas dalykas gali būti tiesiog nuostabus.

Iš estetinės perspektyvos, pavyzdžiui, man simpatiškų žmonių-bendraminčių išrinktas „blogiausias metų blog‘as“ iš tikrųjų nėra blogiausias blog‘as,
bet yra tam tikras geras pavyzdys,
kaip nereikėtų daryti ir turintis netiesiogines nuorodas į tai,
kaip visgi daryti reikėtų.
Gero skonio turėjimas reikalauja kitų žmonių pritarimo,
tam tikro bendro jutimo, todėl čia blogiausias blog‘as yra tas,
kurio niekas nepastebėjo, „neparagavo“, blog‘as, kuris „neturi skonio“, nes nėra žmonių, kurie galėtų nuspręsti geras jis arba ne.