11Y4

Vaikystėje kurdavau šizofrenines dainas apie karą:
Raudonarmiečius ir Robin Hudus.
Piukus užsiėmimas, kai esi tualete.

Акын мой брат, o tundra mano sesė.

Vėliau mokykloje parašiau pasakėčią apie žiurkę ir pelę.
Mokytoja pelių bijojo ir nemėgo, todėl šio šedevro neįvertino.

Paskui tekdavo rašyti rašinėlius. Trejomis kalbomis.
Kartais visomis iš karto. Gerai, kad nemokėjau kokio Pascalio.
Ir dabar nemoku, už tai žinau visą Puškiną:
Пушкин, Александр Сергеевич!

Štai toks gilus mano ryšys su poezija.

Dar vėliau pradėjau kimšti sau galvą nereikalingais
Žodžiais, o pilvą ir stalčius nereikalingais daiktais.

Nors pats baisiausias dalykas atsitiko,
Kai atsirado kompiuteris.
Ne, pats baisiausias dalykas atsitiko,
Kai atsirado antras ir beveik iš karto trečias kompiuteris.

Pasaulis pasidarė nebevaldomas,
Tiksliau nematomas ir viskas užrasojo.

Paskui nieko neatsitiko.
Paskui vėl nieko neatsitiko.
Paskui atsitiko.
Bet neįvyko.

О ПРЕХОДЯЩЕМ

ПРАПРАДЕД ИЗ ДЭД,

БАТ PUNKS NOT DEAD.

GOD IS DEAD,

Nietzsche БЕЗ ДРЭД.

ДИОНИСИЙ, ПРИВЕТ!

(pirmas leidimas čia: http://blog.hardcore.lt/loading/archives/002011.html)