tiltas driekiasi virš galvos, tarp atramų lėtai juda upė.
pro mus praeina skirtingo amžiaus kruvelė su bambaliais.
jie atsisėda kiek žemiau, per dešimt metrų nuo mūsų.
jų septynetas, 2 vyresni, aiškiai nupirkę tuos bambalius,
3 paaugliai, 2 vaikai. jie maukia alų ir ruko, kalbėdami niekus.
iš pradžių kalbasi sunkiai, bet vėliau, vyresnėms išgėrus daugiau alaus,
o vaikams pastoviai daug besikeikiant, jie pasiekia bendrą tašką.
vyresni reguliuoja kas kiek turi išgert - ,,šitam tai jau gana" sako, kai
vienas vaikų nusimyža ir grįždamas atgal išsisuka koją ir nusiridena iki jų.
vyresni pamoko ir gyvenimo, kokį gyvenimą jie gali turėt iš tokių lervų išminties?
į pabaigą vienas paauglių, teisingai apsirengęs hip hoperis, išsitraukia jointą,
paleidžia ratu, aiškiai žinodamas, kad taip daro tru niggaz, vaikai pūst negauna.
kiek šlykštu, bet esu gana silpnas ir abėjingas, kad pradėčiau kažką stumt.
nukreipiu žvilgsnį į šalia nusileidusių balandžių porelę, tada dar žemiau, į upę.
prie upės judėjimas, keli vaikai čia pat susiveikę statybinį diržą kažką sunkiai
traukia iš upės. trumpai pagalvoju, kad gal vieną draugelių, tačiau jie ištempia
maximos vėžimėlį, kurį, kiek apžiūrėję ir pasukioję, įmeta atgal, be galo džiūgaudami.
atsigulam ant žolės, pro šalį eina dvi senutės, nugirstam pokalbio nuotrupas:
- o ką tavo Antanas?
- tai sakė apie kunigystę galvoja, turi draugę Sigutę, bet nelabai graži.