May 12, 2005
dvigubos burnos nuotrauka
skaiciau millos posta
pries kelias dienas, kazkaip pradejau generuot atsakyma ir susigeneravo ilgas, o pabaigoj neisideda. parasiau sms. sake nedraudzia ji, sako, cia gal biorobotai kazka pasaise. taigi, topicas buvo toks:
"apie meno paskirtį pagal mane.
ramų aš-ilsiuosi-ir-nenoriu-galvoti-apie-nieką stiliaus sėdėjimą prie PC ketvirtadienį sutrikdė informatoriaus žinia apie filmą, kurį susidomėjusi sužiūrėjau. maža to, kad toks TV žiūrėjimas paskutiniu metu visai išmestas iš dienotvarkės (juokinga - ji užkimšta parkėm ir parkėm dėl įvairių dalykų) ir filmas pats savaime buvo ĮVYKIS, dar ir gana neblogas įvykis, nes sugebėjo prisikapstyti iki 1)istorinių faktų interpretacijos mano galvoje ir 2)emocinės ir jautriausios kertės - muzikos ir 3)visuomet opaus man klausimo "kiek menas gali sietis su politika/reklama/propaganda ir t.t".
žmonės vis dėlto žmonės su savo dualumu ir meninė veikla ir atsidavimas kūrybai nebūtinai tolygu humanizmui, teisingumo jausmui ar "mylėk artimą savo" principui.ačiū Remarkui, apšvietusiam mane,dar penkiolikmetę pyplę, kad didžiai gerbiamas meno žinovas (vartotojas) gali vakaro prieblandoje kausytis klasikų ar žavėtis Rubensu, o kitą rytą keliauti mirties stovyklon, kad pagaminų dar kelias malkas krematoriumo laužui pakurti. teoriniai išvedžiojimai vienok neužslopina mano jausmo, kad su tais menininkais vis dėlto kažkas negerai, ir jie turėtų turėti kiek daugiau nei nuojautos lygio meno pajauta. visada maniau, kad kurdami, atlikdami meną jie perleidžia jį per subjektyvią savo asmenybės prizmę, susidariusią ne vien iš patirties, išsimokslinimo ar ko dar, bet ir iš talento, tai yra dieviškosios dovanos, įgalinančios kitokios metafizinės sudėties receptoriais čiulpti aplinkos ir palikimo signalus. čia ir slepiasi didysis paradoksas,kartais esantis priežastis to, jog vengiu įvairių "politiškai korektiško" meno apraiškų-jei kūrimo priežastis yra meno prigimtis ir metafiziškas atsispindėjimas nuo menininko sieloje esančio kažkokio (dievaži, tikrai nežinau, kokio) veidrodžio, ar teisinga, kad jis tampa priemone idėjų sklaidai, manipuliacijoms, propagandai, primityvių jausmų skatinimui? ar menas turi tarnauti egoistiniams tikslams, ar turi būti priemone, ar tikslu? tiesa, kad kaip priemonė menas labai įtaigus, greit sklindantis ir dažnai veiksmingesnis nei lozungai, bet ar tokia jo paskirtis? pritariu menui kaip subjektyviai saviraiškos priemonei, gal dar reprezentaciniam menui požiūriui išreikšti, bet dėl šito dar neįsitikinusi.labai pritariu menui, kuris neapeliuoja smulkmenas, neskatina užsiknisti kasdienybėje ir kūrinyje stebėti tai, ką galima pamatyti čia pat už kampo (kasdiena gali būti įvaizdis esminių dalykų, bet labai slidus ir dažnai galima tiesiog"perspausti" taip, kad nebesimato tos esmės), kuris nesvarsto, kas gerai, o kas blogai, o tik rodo ir palieka teisę pačiam susistatyti moralą, jei labai reikia. nedažnai tenka patirti tokį poveikį, kai pažiūrėjus spektaklį ar kokią parodą ir išėjus laukan supranti, kad pasaulis nebe toks ir gyvenimas nebe toks, koks buvo. bet labai dažnai susiraukiu, nes jaučiu kūrinio politinį ar kokį kitokį atspalvį. kas tada yra tikrasis menas?ką jis turi duoti?
štai tiek.nežinau, kuom tikėti, o pati atsakymo dar neturiu.
Posted by milla at May 9, 2005 11:01 PM"
o komentas toks:
"mano galva, menas yra perdaug isaukstintas pradedant nuo ivairiu instituciju iki tavo posto.
kiek galima galvot, kad menas/visuomene yra nesusije dalykai?
siuolaikinis, aukstasis ir ji kopijuojantis zemasis, 'nepriklausomas kol nepakviecia i paroda' menas tai yra lindimas i savo paties siknaskyle, siekiant islyst per burna, kad galima butu padaryt dvigubos burnos nuotrauka.
tai yra didzioji dauguma kureju kuria be kazkokio kad ir paprasto koncepto galvoj. jie is pradziu sukuria, o po pripaiso koncepta.
nesu kazkaip labai jau nusiteikes pries tai, bet kai taip daro didzioji dauguma tai kiekvienas apsilankymas SMC ar siaip paskaitymai internete supisa nuotaika.
aisku, yra tarkim geniju, tarkim novatoriu, bet 99% meno ir 99.9% siuolaikinio meno yra savies paties savireflekcija i save pati. menas atspindi visuomene? menas atspindi procesus? atleiskit, tam mes turim laikrascius ir karikaturas, kurios atspindi daug ryskiau ir geriau. [siuolaikinio meno atspindejimas yra dazniausiai antra-trecia-eilis, nes galu gale kada paskutini karta menas realiai piso per galva o ne tik priverte pagalvot 'hm, visai nieko gal', 'tikriausiai autorius yra visai simpatiskas'?
menas yra neatskiriamas nuo kiekvieno musu.
menas yra kiekvieno musu butinybe ir dalis.
visa siuolaikine meno sistema yra vienas didelis burbulas, sakantis 'yeah' Penisam Extra Large ar
'non-corporate soft drink' 0.33 uz 7 lt.
menininkai visada buvo ir yra geriausiu atveju marionietes [o siaip prostitutes], jei ir toliau pretenduos i kazkoki mistini oruma ir/ar atskira visuomenes klase.
p.s. cia kalba biski pasidomejimas, ir asmenine mano drauges is Prahos, mano draugo is rusijos ir mano paties patirtis dirbant SMC. konceptas, ideja dazniausiai svarbi tik lankstynuku ir plakatu gamintojam, nes tai suteikia jiems uzdarbio. dauguma meninkinku tiesiog 'ismoksta' kaip atskirt mena nuo visuomenes, mena nuo politikos, mena nuo saves, nes butent tada galima kurti bet koki mena [geriausiu atveju for fun], ir vystyt, bet kokius konceptus, nes jie nera menininko dalis, jie yra tik 'siai musu bendrai parodai SMC', ar siaip 'tinka cia prie parodos'. kuria netgi ne menininkas, o jo kazkoks bekunis visualsas, kuris ir yra atsakingas uz kurini, uz ideja. o menininkas savo ruoztu nekuria, o tik vaidina, kad kuria [kaip kad nemazai kad ir atvaziuojanciu pas mus grot 'pank-roko' grupiu]. bet juk uzvis svarbiausia kad 'visi yra menininkai, bet tik menininkai tai zino'! va taip va! jei nezino, tai ir ne menininkas reiskias..
p.s.s. o filmas visai geras, tik mano galva butu dar geriau, jei be dialogu nieko kito nebutu, nes visa kita skirta tik laiko uzpildymui, imho.
ir dar mano galva, reikia apibrezt kaip tu supranti zodi politika - nes politikos/meno santykis filme yra aiskus ir be niuansu [nes politika turi ta didziosios valdzios, vadu, sistemu prasme], o vat ne filmuose ir ne Seime politika igauna visai kitokia prasme.
kiekvienas mano maziausias pasirinkimas yra politika, kiekvienas mano maziausias pirstelejimas yra politika [ka jau kalbet apie mena], galbut butent todel man taip patiko vienoj vietoj ant sienos netoli Virpesio matytas mazas trafaretas:
THE ART IS ALWAYS POLITICAL"
Bravo maestro!
Posted by: arch at May 12, 2005 04:07 PMpostu nenorėjau išaukštinti meno. realiai norėjau pasvarstyti apie pabrauktąjį klausimą. bet, matau, reikia paaiškinimų.
ta metafora su burna ir šikna - gana radikalus mano "veidrodžio" perfrazavimas. bet su pasvarstymais apie koncepciją labai sutinku. tik tą konceptą prilipdo ne menininkai, o žiūrovai, mat menininkam užtenka užsirašyti ant kaktos "aš menininkas",t.y.surengti parodą ir t.t. o tai jau iškart reikš, jog kiekvienas jų "meniškas" (eksponuojamas šmc) šlamštas turi gilią mintį, ir tik žiūrovas kaltas/debilas, kad jos nesupranta ir iš "meno šventovės" išeina kaip šlapiu maišu trenktas.graudžiai juokinga viena paroda buvo tam pačiam šmc - lenkų lyg ir, kur menininkas atsidėjęs, absoliučiai neišmanydamas nei elementariausių foto kompozicijos principų, nei apskritai, ką jis čia veikia, prifotkino "miesto vaizdų", tarp kurių dailiai įkomponuota pertrėkšta mašinos katė, o visa nuotraukų kompozicija neneša jokio aiškumo, jokių sąsajų tarpusavy ir jokios prasmės.šiuo atveju, man rodos, yra svarbiausia nutaisius protingą snukį teigti,kad "aš menininkas, o menas yra menas" (šmc tv anonsas) ir žiūrovą traktuoti kaip provincialią atmatą. arba vėlgi nutaisius menišką mordą skiesti apie postmodernus, vartoti daug moksliškų žodžių ir tokiu būdų susikurti iš oro koncepciją, kurios žiūrovas vėl, deja, nesupras.egoistinis reklaminis menas, sakyčiau. šių marionečių(labai teisinga Tavo mintis) neturėjau galvoje, rašydama postą.ir tikriausiai mano kiek naivus tikėjimas skatina rašyti apie unikumus, gal (GAL) genijus, kurių kūryba, kaip pasakei, "duoda į galvą".
apie procesų atspindį mene.laikraštis - momentiškai fiksuojantis žinių šaltinis, ir priklausomai nuo laiko, praėjusio nuo kokio nors, pvz. įvykio, jį nušviečia skirtingi šaltiniai - pirma laikraščiai, vėliau eina analitiniai straipsniai, dar vėliau to imasi menas, mat (vėlgi mano galva) meno kūrinyje atsispindi ne tiek eiga, kiek interpretacija ir įvykio padėtis platesniame kontekste.beje, karikatūra irgi meno sritis :) ir tai, manau, visai neblogai, nes yra mintis. o skirtingų žmonių interpretacijas visada įdomu panagrinėti.
o apie politiką tai šnekėjau pačiu elementariausiu aspektu, kokį ir pasiūlė filmas ir koks yra seime - ideologijos, lozungai ir proto aptepimas mėšlu.:)
gaila, kad šiuolaikiniame mene nebelieka intencijos parodyti, kas yra, o greičiau pasigirti "žiūrėk, KAIP AŠ tai darau".ir šiaip žmonės krebžda savo mažose dėžutėse, kuriose terlioja sienas ir patys jomis žavisi. ačiū už commentą.
"laikraštis - momentiškai fiksuojantis žinių šaltinis, ir priklausomai nuo laiko, praėjusio nuo kokio nors, pvz. įvykio, jį nušviečia skirtingi šaltiniai - pirma laikraščiai, vėliau eina analitiniai straipsniai, dar vėliau to imasi menas" - imho kaip tik menas eina _prieš_ visuomenėje vykstančius procesus. kažkur skaičiau, kad vadybinikus ir marketingo specialistus skatina domėtis menu, atseit, jis atskleis tendencijas, kurios išryškės tik po penkių ar dešimties metų..
Posted by: opit at May 12, 2005 04:42 PMo kaip jum atrodo kiek genijų menininkų pasaulis pajėgus išspjauti ir kaip dažnai?
Gal dėl to tas šiuolaikinis menas ir atrodo "šūdinas" kad bandom aplenkti savo evoliucija. neišmoke naudotis tuo ką turim kuriam/gaminam daugiau.
O tai, kad dauguma šiuolaikiniu menininku nori pademonstruoti savo vaizduote o ne pateikti kažka kas žadintu ją kitame irgi suprantama, reikia milžinišku pastangu ir gabumu kad suvirškinti viską kas jau padaryta, plius dar atsirenkant iš gausybės menkaverčių dalykų. Gal kaiptik todėl maus ir moko "teisingai" interpretuoti, suvokti kūrinius kad nesidžiaugtumem pirma savo mintim galvodami "oho aš jį supratau, mano vaizduotė dar nemirė" Nesamoningai kiekvienas suvokia koks jis būtu be pastarosios, bet ją lavint,- pastangos, pastangos.
Kogero neveltui sakoma kad prieš pradėdamas laužyti taisykles turi jas išmokti. O taisyklų dabar irgi begalės, įdomu kuris iš mūsų taip darom? Bent sau, nuoširdžiai.
Menininkas genijus iš esmės yra išspjautas iš visuomenės, kad ir kaip jis joje būtu/dalyvautu.
Menas savaime yra politika, kūriniu kūrėjas bendrauja su žiūrovu.
(Tik tiek, kad pažanga smarkiai praplėtė kūrėjų ir kūrinių sieta, savaime ir jo akutes todėl vis daugiau mažai vertingu darbų pro jį prabyra. dėl to būtinos diskusijos tarp eilinių protų, kad iš gausos atskirt neeilinį. Diskusija ir vyksta,
tik gaila kad ne priešakį su kūriniu, o už širmos mėtant viens kitam lėktuvėlius su užrašytu tekstu.)
abejojau ar minet tuos 'genijus' ar ne?
nes imho, svarbu yra suvokt, kad gerai, kad jie yra (tikiuosi), bet dar geriau per daug del to nesiparint ir daryt kazka,ka manai esant svarbiu ir graziu. neziuret, 'o jis jau taip dare..', ar 'palyginus su BLAH BLAH mano piesinelis yra sudinas, niekam jo nerodysiu', nes tai yra meslas.
kaip sake sc 'salin didziuosius protus!' (nepriimkime tiesiogiai)
imho, nebutinai reik moket taisykliu, kad jas lauzyt, nebutinai reikia lauzyt taisykliu, kad butu gerai. galu gale kas yra taisykles?
kai zaidimas is futbolo aikstes pereina i sociopolitine erdve, juo labiau i tokia to israiska kaip mena, tai eik atrink taisykliu. kita vertus, kam to reikia? kam reikia orientuotis i taisykles, jei (tarkim) jie tau nerupi?
"Menininkas genijus iš esmės yra išspjautas iš visuomenės, kad ir kaip jis joje būtu/dalyvautu."
grieztai nesutinku su zodziu 'isspjautas' ;)
"Menas savaime yra politika, kūriniu kūrėjas bendrauja su žiūrovu."
grieztai sutinku su visu sakiniu ;)
niekas nebando aplenkti savo evoliucijos, nes jos neimanoma aplenkti. tiesiog norintys 'pavaryti' visa laika bando pasivyti procesus, o kadangi visa tai vis labiau ir labiau sutankeja (jei paimtume evoliucija ir paziuretume laiko/ivykiu koeficienta, tai atrastume, kad daugybe svarbiu atradimu/ivykiu atsitinka vis per mazesni laika, tai yra viskas taip isibegeje ir lekia pirmyn, kad zmones, net nesuvokdami ir nesuprasdami priima viena ar atmeta kita dalyka. o tie kurie bando gilintys tampa crust'eriais ir ikuria grupes alia His Hero Is Gone ;) tas pats imho vyksta ir su menu. gal nx. to reikia. gal paprasciausiai give it up ir susikoncertruoti ties kazkokiu kitokiu dalyku? imho, taip) - ta prasme, pvz Guy Deborg ir visas 68 geguzes tusas jau taip visu isstudijotas/perdirbtas/pervaidintas/perdarytas/isanalizuotas/aprasytas, kad nu nx. bet esme gi del to nesikeicia - tai buvo vienas svarbiausiu sociopolitiniu ivykiu ever. tas pats su "menininku streiku" - irgi gi l.zjb ideja, bet velgi tas pats, etc., etc.
Jokiu būdu nesakau kad reikia nupiešus gėlę pulti lyginti tai su Vangogu, būtu netgi labai kvaila. Lygiai tiek pat kaip ir išpylus smėlį iš kišenių ant grindų aiškinti jog tai pavaizduota pasimetusi žmogaus samonė.
Na takim taisykle pavadinkim tai jog akys piešiamos žmogaus veide, o tarkim jei to nežinodamas imsi piešti jas pilve tai įpratusiam prie taisyklės akys pilve atrodys kaip kažkokia mintis, nors iš tikro jos nebus. Kadangi menas kuriamas visuomenei, o visuomenė pripratusi prie taisyklių tai jas laužydamas turi žinoti kokiu tikslu tai darai. Jei taisyklės tau nerūpi išeina kad nerūpi ir visa visuomenė. nes kaiptik jos ir atspindi bendravimą tarp žmonių.
ten "išspjautas" neturėtu būt suprasta kaip atstumtas/nesuprastas ar panašiai, labiau, kad jis bendrauja ne tiesiogiai ir ne esamu momentu.
bet dabar permąsčiau, jei politika yra kompromisinis bedravimas, tai meno kūrinys kompromiso nesuteikia.
Kaiptik ginčysiuos kad bandom aplenkt evoliuciją, dar nesupratę kodėl jaučiam jau mokomės tais jausmais maipuliuot, dar neturėdami žiaunų jau neriam po vandeniu ir nemokėdami apsieit be oro skrendam i kosmosą. juk net nežinom del ko gyvenam, o jau mokam nusižudyt.
paskutinis sakinys grazus, bet beprasmiskas ;)
nu arba jei 'minksciau' - 'nerealus'
apie taisykles ir visuomene - tai jo, bet kita vertus, vat as dabar galvoju, kad jei paprastai tariant, tai:
jei tu nupaisai akis ant pilvo ir parodai draugui ir jam patinka ir tau patinka - jums gerai - tai "geris"
bet
jei tu nupaisai akis ant pilvo ir visiems aplinkui pradedi pist apie "sio meno kurinio laikmecio prasmiu atvirkstynio perteikimo koncepta", tai tada kaip ir "evil" gaunas ;)
dar karta perskaiciau - juokingai taip ;)