wasp

Keletas rašinių žiniasklaidoje privertė susimąstyti apie vertybes. Išties, Vytautas V. Landsbergis teisingai sako, kad žaidimo tikslo (turbūt paremto vertybėmis) įvardinimas padėtų susivokti tiems, kurie lieka Lietuvoje.

Lietuvos blogeriai, buržujaus rašinėliuose, o vėliau ir kiti interneto vartotojai visai neseniai viešai paskelbė, kad vertina gerą darbą. Tai viena iš vertybių, dėl kurios sutariame.

Googlinu ir bandau suvokti, kas tos vertybės, ką turėtume vertinti šiais sunkmečio laikais?

Continue reading "apie vertybes" »

Posted by at 22:33 | Permalink

Turbūt tikra tiesa, kad svarbu tinkama koja iš lovos atsikelti, nusišypsoti ir pasiutiška diena gali pavirsti laiminga. Džiugina tolimi bičiuliai, nei iš šio nei iš to sapnuojantys tave. Džiugina ir penktadieniniai eiliukai, besišypsantys iš pašto dėžutės. Džiugina ir bendradarbiai verčiantys visą ofisą aukštyn kojom. Laiminga diena, nors tu ką :)

Posted by at 22:25 | Permalink | Comments (2)

Šiemet nemenkai užderėjo artimų bičiulių, kurie nutarė įsipareigoti viens kitam ir varge, ir laimėje. Per antrąsias vestuves nutariau pradėti į jas žiūrėti kaip į laisvalaikio praleidimo formą (vieni žmonės vaikšto į koncertus, na o aš į vestuves). Dar po dviejų supratau, kad esu ekspertas ir galiu išskirti palyginimo kriterijus, bei reitinguoti.

Praūžus maratonui cinizmas išblėso ir reziumuodamas galiu pasakyti du svarbiausius vestuvių komponentus.

Continue reading "vestuvės" »

Posted by at 18:11 | Permalink

Jau prasidėjo pirmosios vartotojiškų kalėdų reklamos, o aš valydamas savo užrašus aptikau nuorodas į kuro5hin apžvalgas ir prognozes.

Na ir velnias, dėl kai kurių dalykų jie buvo teisųs:
- lėtėjanti JAV ekonomika dėl NT sektoriaus burbuliuko
- auganti infliacija

Posted by at 22:03 | Permalink

Rugpjūčio pabaigoje nutraukiau vienus iš savo ilgiausiai trukusių santykių :) Beveik 5 metus (na jau ką tik praėjo sukaktuvės) buvau greitai ir užtikrintai klientas, kol galų gale neištvėriau lankstumo trūkumo. Puikiai padėjo ir visi 17, bei 18 centų už minutę pasiūlymai, papildomai žibinę ir naujais telefonais į akis.

Continue reading "lojalumas ir vartojimo įsipareigojimai" »

Posted by at 20:23 | Permalink | Comments (1)

Kažkaip pagalvojau, kad kalbų mokslas yra panašus į web'o tyrinėjimą. Yra žodžiai (technologijos), jų naudojimo praktikos knygose (internete) tereikia tik pastebėti pasikartojančius paternus ir juos panaudoti. Štai pastebėjau, kad jeigu viename sakinio žodyje bus panaudotas artikelis "the", tai didelė tikimybė, kad jis bus panaudotas ir kitiems žodžiams. Arba tas pats su nežymimuoju artikeliu.

Continue reading "kalbų mokymasis" »

Posted by at 00:49 | Permalink

Kažkaip visai dabar ne rašymų nuotaika, bet prieš keletą savaičių vartydamas praeitų metų įrašus supratau, kaip faina sugrįžti į praeitį ir prisiminti gyviau nei bet kada.

Tuo tarpu vakarykščiai šalčiai pasitiko truputi lauktu, bet vistiek netikėtu golfuko švokštimu - neužsikūrė. Nusikeikiau ir apsidairęs po gerosios vilties gatvę, kurioje užšalau, pamačiau priešais rūkstančią mašiną su įsėdančiu keleiviu.
Išties, nelaimės, stichijos ir stebuklai suartina - mažai galvojęs prišokau prie vairuotojos ir paprašiau pridegt. Užtvėriau pusę gatvės ir kol jin apsisukinėjo, grožėjausi lanku lenkiančiom mašinom - Vytautas kuriasi mašiną :) Viens, du, golfas kosėdamas užsikūrė ir išties supratau, kaip gerai yra netikėtumai (kas įdomiausia, kad vos popiet apie kitus netikėtumus jau galvojau priešingai). Tačiau tas velnio tankas vos porą metrų pavažiavęs užgeso :) Burnodamas it vežikas išlipau ir nuėjau pašnekint dar dviejų kieme buvusių rusų. Tačiau šie, tik juoku sutiko mano prašymą prisidegti. Na tebūnie, aš prakeiktas hitleriukas, bet šių priešingų reakcijų į pagalbos prašymą, negaliu nesusieti su tautybe :)

Velniop, pagalvojau, atstumiau golfą atgal ir nuėjau iki miesto transporto. Dar vienas labai malonus jausmas, kai pakeli galvą ir pamatai visa tai iš toliau - daugiau užgesusių mašinų, daugiau žmonių sprendžiančių problemas, daugiau pagalbos rankų. Ir važiuodamas troleibuse strykinėjau ir nenustygau - toks tad neįprastas jausmas. Ir žmonės ir susiraukimas. Prisiminiau Šarūno patarimus apie tai, kad reikia būti ČIA ir DABAR - gali rodyt troleibuso bendrakeleiviams liežuvį ir nieko - visi savo mintyse paskendę. O jau 6iandien jau ir aš buvau panašus - labiau paskendęs mintyse :)

Visgi paskutiniai 100 metrų prieš vėją yra labiausiai pribaigiantys. Išraudęs ir šnopuodamas įvirtau į darbą. Kai galų gale atitirpau, prisiminiau, kaip pernai lekavom su Verbaičiu paskui tą patį velnio golfą :)

O dar būtinai reikia paminėti Rolo žodžius, kai turėjo atvažiuoti pernakvoti egzaminų laikytojos, o egzaminą nukėlė. Taigi Rolas pasakė trumpai, bet labai nuotaikingai: "Šalkit vieni!!!" :)

Posted by at 11:01 | Permalink | Comments (2)

Šitą atsiuntė estukai į kahmajadą, bet labai gerai, prieš imantis globalių kovų ;] Na o pradžiai, žinoma, vykdau planą ir kovoju lokaliai :)
O kad nebūtų streso DELFIS duoda naudingų patarimų.

Posted by at 10:03 | Permalink | Comments (1)

Labai lengva buvo sausio 4tą kibti į darbus, susiplanuoti metus į priekį, motyvuotis ir net nesigręžioti atgal. O vat vakar eidamas miegoti pagalvojau, negi visada tas atsispyrimas į priekį, aukštyn turi būti po nusileidimo. Kaip kad Tomas po Varnių mąsliai klausė "kodėl tau to reikia?" .

Vienok, tokio motyvuojančio atspirties taško dabar tikrai neprisimenu, tik smaaaarkūs pasitūsinimai liepos ir sausio mėnesį. Smulkesnių įkalnių būta, tačiau kaip įsibėgėt kitaip? :) Kaip jūs įsibėgėjat?

Posted by at 13:26 | Permalink

Vaizdelis balkone - poručikas Ržveskis stovi apsirengęs kojinėmis ir prezervatyvu, dantyse bulvė, ant krūtinės plaukų vėmalai. Papirosais kvepiantis pirštas nukrapšto sraigės kiautą ir suvalgo makaronus su sūriu. Pasirausęs peleninėje išsitraukia "Belomor kanal" ir godžiai užplėšia dūmą.
Nuostabus rytas.

Posted by at 23:04 | Permalink | Comments (1)

Lifte

Rytais į darbą mėginu kilti liftu. Paspaudžiu iškvietimo mygtuką ir laukiu. Nuolat nusileidus liftui iš jo išlipa vis kitoks bičelis. Kartais netgi du.

Dizaineris

Giedrius įprato kartas nuo karto pasileisti Q ir patikrinti ar niekas nežaidžia tinkle.

Merginos

Šiandien išplėstom akim dairausi į visus. Sunkoka. Valgydamas nužiūrėjau gražią nuostabiai besišypsančią mergaitę. Ji sutrikusi dairėsi aplinkui ir kažko ieškojo. Norėjau pasiūlyti atsisėst, bet staiga prie jos priėjo bičelis. Jie prisėdo ir pradėjo valgyt. Bebaigdamas valgyt pamačiau kitą. Šios žvilgsnis buvo atviras kiek liūdnokas ir tuo pačiu besišypsantis. Ir prie šitos priėjo tas pats bičelis ;)

Posted by at 13:48 | Permalink | Comments (1)

Kai pirma karta panasu zemelapi pamaciau - pagalvojau apie geopolitinius Rusijos ir ES siekius ;-)
Bet kai paziurejau antra karta - pagalvojau kad tuos kelis kartus vaziavau viena linija ;-) Bet svarbiauasia - visad laukdavau grizimo i koordinaciu pradzia!

Posted by at 16:36 | Permalink

Nors siuo metu tupiu Saragosoj, kuri pati savaime yra nuostabus dalykas, niekaip is galvos neiskrenta senukas su paciuzomis Prahos centre. Senoviska skrybele, ilga zila barzda, rupestingai islygintos kelnes, svarus ilgas paltas ir senumu dvelkiantis ciuozimas - paprastas ir kiekvienu judesiu garbus. Sviete visa ciuozykla kai jis ciuoze. Priejau prie jo ir jo senutes, paprasiau nusifotografuoti kartu, taciau senukai isdidziai papurte galva. Na tokie dalykai tegul lieka atmintyje, taciau vistiek nesusilaikau neparases :-) Ir jie nuejo isdidziai - senukas ir senute, dvelkiantys ramumu ir tvirta senatve. Ir as noreciau taip pasenti :-)

Posted by at 20:06 | Permalink

Kažkaip ėmiau ir pagalvojau du dalykus:
1.Niekad nebloginau kaip doras blogintojas .
2. Įvairiausius dalykus, kuriuos noriu pasakyti sau - siunčiuosi emailu :)

Taigi ta proga įsijausiu į narciziškus polinkius ir parašysiu viešai keleta juokelių, kur norėjau išsisiųsti emailu :)

Vyksta susirinkimas, programeriai ošia, šurmuliuoja. Ateina
dizaineris, žiūri žiūri taip melancholiškai ir sako:
- Jums gerai, jūsų daug, jūs pasišnekat, o aš ten vienas tupiu...

Derinant produkto dizainą su dizaineriu tenka spręsti ir technines
problemas. Dizaineris siūlo sudėtingai įgyvendinamą funkcionalumą.
Inžinierius argumentuoja:
- Freimworke tas neįgyvendinta!
Dizaineris supyksta:
- Freimworkas, freimworkas.... Kandeliabras!

Žiūri direktorius į screensaver'į, kuris paišo fraktalus ir sako -
- Klausyk, bet cia juk matematika?
- Jo. - Atsako inžinierius, o direktorius priduria
- Bet kaip matematika gražu...

Posted by at 08:57 | Permalink | Comments (1)

Kaip teisingai apibudino mielas bendradarbis, vieną iš nuostabių tos magijos pusių - "jam tik degtinės prisiliuobt su meškere ant kranto" :) O siaip visa yra neblogai - tas senųjų instinktų žadinimas čirškinant mėsytę ant laužo, tas žavus visa ko pasigaminimo atsiribojus nuo maximų ir galų gale tas alutis po begaline dangaus platybe postringaujant apie kasdienybę iš esmės.

Būtent šį savaitgalį priėjau išvados, kad tradicijos yra bendruomenės jėga ir stiprumas. Žydai, musulmonai saugo šeimą, moralės normas, tikėjimo tradicijas. Ir ką gi - dar daug metų prabėgs pakol vakarietiškoji "nieko" kurltūra ten įsismelks. Išties įdomus visako įtvirtinimas pastebėtas knygoje "Drink - social history of America". Kodėl alkoholis, o konkrečiai vynas uždraustas klajokliškose musulmonų tautose (tiesa nežinau ar vis dar uždraustas). Ogi neturėdami agro kultūros jie negali patys pasigaminti vyno, todėl geriau naudojasi "labiau savu" svaiginimosi būdu kaip tabakas, jie saugo savo netgi ir vartojimo tradicijas.

Duok die, kad ansktyvais nepriklausomybės laikais vykdyta socialinių ir kulturinių reiškinių analizė ir planavimas atgis: "prezidento rinkimus laimėjusiam V.Adamkui artimi asmenys tikina, kad į Prezidentūrą grįžtančio politiko komandoje, be lig šiol tradicinių patarėjų, rasis vietos specialiai patarėjų grupei, kursiančiai ilgalaikę Lietuvos viziją."

Tegul mane suvalgo metroseksualai ir progresyviai mąstantys, bet pakol Lietuvoje sugyventiniai bus prilyginti šeimai ir senoliai bus laikomi tik valstybę varginančia našta - pensininkais, tol drebėsim per kiekvienus rinkimus, kad neišrinktų paksų, prunskienių ir uspaskichų. Tačiau tradicijų gerbimas ir stiprinimas - ne metų ir ne dvejų ir net ne penkerių investicija. Kam iš politikų užteks resursų tokiai investicijai? :)

Ai.... Kol kas tik konservatoriai iškėlė ten žiūrinčią programą 2V :)

Posted by at 13:04 | Permalink | Comments (2)

o siaip visa tai buvo po nuostabiu zodziu zukle. Pagaliau baigesi mokslai, pagaliau jokiu papildomu galvos skausmu, pagaliau megstamas darbas ir ramus vakarai! O kaip as pasiilgau uodu pilnu nakciu, o kaip pasiilgau lauzo dumu ir zvaigzdeto dangaus.

Taciau labiausia penktadieni buvau pasiilges maisto :) Ryti! buvo musu galvose. Desru, saslyku, duonos, dar kepala, koncervu, trecia kepala duonos! Pagalvojau kad verta savaite nevalgyti pietu, kad apturetum toki baliu :) Ir stai pagaliau degtines butelys sukasi ratu ir apgirte akys ziba vienos kitoms :)

Malonu pagaliau pajusti ta sasaja imu-duodu, valgau-maitinu uodus, dudu sliekus-traukiu meskere :) Vien tas ikyrus zirzalas prie ausies, ech kaip jo pasiilgau.

Pirkit greiciau masinas - uzpiso negert smagiausiu laiku :)

Posted by at 14:50 | Permalink | Comments (1)

O labai gera istorija apie tai kad gerio ir blogio yra visur. Nors aisku cia ir viskas brutalu ir bjauru, bet Kaune vienok viskas tiesmukai nusirdu. Jei jau gausi i snuki, tai tikrai nuosirdziai ir be jokiu issipisinejimu. Ir isgert gausi nuosirdziai :) Tai va toks tad Kaunas :)

Continue reading "Apie Kauna" »

Posted by at 12:11 | Permalink | Comments (4)

UserFriendly labai gerai ipisa i blogus :) Mano asmenines svetaines visad budavo vangios, vienok budamas vienas megdavau nupiesti menesienos ratilus.

Continue reading "Blogai" »

Posted by at 12:05 | Permalink | Comments (1)

Jonas - tai nerealioji butis. Jonas - kantrumo akmuo. Jonas - isradingumo vazecios. Jonas viska isgeria ir nieko nevalgo. Jonas kapoja malkas kiseniniu peiliuku. Jonas gali pastatyti nama is egliu saku, Jonas viska gali :) TODO: Uz metu - neduoti Jonui sneket apie jo gimtadieni :)

Posted by at 12:35 | Permalink

Pakilus jausmas po atsiskaitymo tai tarsi ikalne gyvenimo kreiveje. Klasikinis seniai pasiilgtas kopimas kreive aukstyn - alus su grupiokais ir dar tusovke vakare. Dieve, kaip as to pasiilgau.

Continue reading "galvojo galvojo galvojo galvojo" »

Posted by at 13:15 | Permalink

Kiek viena savaite gali atsitikti blogu dalyku? Begales :) Krasnuchos narkotos isimylejo kavianska mashina ir per para laiko issuktu viska po detale. Nu nerealiai uzpisa. Kompai puola is visu pusiu ir imanydami apsuptu ratu ir neisleistu i vienintele trokstama atgaivos oaze - lova. Bobausiai ir tie vaidenasi naktimis. Auga kaip pavasariniai daigai ir lipte lipa is zemes, jei nesurinksi - sutryps.

Taciau viena diena ilga savaite baigiasi ir prazysta pavasaris visu grazumu - miela kontora skamba issilgta darbo dienos metu rockmazafakarock! Prikolni bendradarbiai mielai pizdavojasi ir kraipo usus. To negana! Simta metu nematyti biciuliai, nesulauke mano viesnages, uzsuka i darba ir ivyksta mazas vidurdienio mytas: salta kava menanti karsta vasara, styrancios barzdos kaip akademinio pasaulio linkejimai ir besisypsancios akys atkeliavusios is uz 100 km. Ech, nesulaukiu rytojaus :)

Posted by at 21:48 | Permalink | Comments (2)

Miegas, valgis, kontora. Miegas, valgis, kontora. Paįvairinimui važiuodamas iš darbo paieškų užsuku į statoilą ir pasiimu batono gabalą su mėsos užuominomis viduje. Baisiai jau brangus tas batonas :) Chaoso kratinys susijęs su šimtais select'ų, kramtoškės pokelis, Outlookas (!) kontoroje, dvi dienas neskusta barzda. Prisimenu kaip mokymo įstaigoje auklėdavau bendradarbius ir mokydavau nenaudoti Outlooko :) Dabar juokas ima. O šiaip ir dvikojams būdinga ėsti šūdą, jeigu jau už jį sumokėjo pinigus - ne tik mano kontorai Outlooką.

Pro langą pamačiau mergytę kitoje kontoroje. Ji maivėsi prieš veidrodį ir šypsojosi jam

Posted by at 20:25 | Permalink | Comments (1)