wasp

Nusukta koja, keturi kvadratai, konfigūracijos ir instaliacija - Joninių skaičiai. Jausmai sakytu, buvo linksma, buvo kitaip, šėlau, išsiliejau iš savęs, paskui buvo liūdna, buvo mąslu, buvo keista. Per tris naktis pasikeičiau daugiau nei nuo išsiskyrimo su ja. Atotrūkis, savai svetimi žmonės, nervų ląstelių žudymas ir šėlsmo momentai nugramzdino dar žemiau.

Bet matyt to buvo negana, reikėjo dar pasižudyti, reikėjo nusilaužti nosį, reikėjo dar konfigūracijų, dar instaliacijų, reikėjo susirasti žmoną (nors Vilune, sakiau kad busi vienintelė :). Išsišiepęs, geras pakeileivėms dvyliktokėms, bandantis apsigręžti nuo visų (ųųųų) jau pažįstamo žvėriškumo :) Ir velniop, galų gale blaivas grįžtantis namo, bet aptinkantis bokalą už dvi pakuotes - ir paimt bokalą, paimti dar bokalą, surasti žmoną :) Ir juoduma dar didesnė, nei prieš savaitę, ištinusi nosis, bet tas lėtas krapštymasis aukštyn.

Geriu ramunėlių arbatą ir jau antradienį pradedu suprasti kad viskas vyksta tik aukštyn, kad kopiu, ne nekopiu, o tiesiog skrieju į viršūnę, kad tas šūdo skonis jau palieka ir jau taip toli, kad (tpfu tpfu tpfu) jau niekada nebus taip koktu. Jau antradienį švytintis ir degantis veidas su kreiva kaip arbūzo žievė pasaulio pažintim praneša mieliems (ir piktiems) kad eksponentė įvyko! Ir nors eksponentė virsta į sinusoidę, degantis veidas šviečia šypsena - jokio alkoholio, jokių mergų - ramus savaitgalis. Parsinešu bardų dainų, beprotiškai romantišką garlaivį, alaus už paskutinius litus skonį, blaivą kelionę atgal ir naują fotkę draugams.lt. Ramybė ir gėris, sotumas, tyla... bet šėlsmas pasiveja :) Pagriebia, parneša savo jūros nuogybes netgi elektroniniu paštu ir supurto iš nekantrumo - eikš čia, lėk, bėk ir sustok apsikabinti su tais, brangiais, bet po to vėl lėk, juk čia su mumis linksma :) ... ir truputeli suurgzk, juk tai taaaaip faina ;-)