wasp

atsikvėpęs po didelių darbų pasigriebiau keletą knygų. Viena iš jų - Dont't make me think. Išties tikėjausi daugiau, bet keletą minčių užsirašysiu.

Daugelis minčių susiveda į vieną abstraktų teiginį - ką darytum, mąstyk apie auditoriją, kuri skaitys ar naudos tavo kurinį. Ačiū autoriui, jis žengia toliau šio teiginio, jį pritaiko svetainių lankytojams. O taip pat, pateikia mano kaip naršytojo psichologijoje užsifiksavusius, bet iki šiol nepažįstamus tikslus ir reikalavimus.

Pavyzdžiui, kaip mes naršome:
1. Mes neskaitome, mes skanuojame
2. Mes nedarome optimalių sprendimų, mes pasitenkiname arba ne
3. Mes nesilaikome numatytų taisyklių, o bandome

Bene labiausiai man patiko autoriaus mintys apie navigaciją. Pirma, ji mums yra orientyras, kurio prisilaikom,kai nežinom kur eiti, ir iš to išplaukiantis dalykas, ji mums pasako, kur mes esame šiuo metu. Galbūt todėl keliasdešimt procentų web-clickų susirenka back mygtukas - jį paspaudęs atsidursi į tikrai pažįstamą vietą:)

Niekad nepagalvojau, kad navigacija taip pat suteikia pasitikėjimo svetainės kūrėjais. Na čia vienas iš tų pirmo žvilgsnio sprendimų. Užmetį akį į svetainę, paklikini ir nusprendi - limpa ar ne :)

Na ir galų gale viskas, ko reikia - defacto dalykiukai, kurių reikia kiekvienam portale:

Posted by at 11:01 | Permalink

Tokios problemos, kaip objektų hierarchijos atvaizdavimas duombazėje jau seniai aprašytas. O pačių DB patternų yra ir daugiau. Šiame išrašyti visi svarbiausieji, o taip pat pateiktos nuorodos į detalesnę informaciją. O čia geras klausimynas sudarytas iš įvairių projekto draiverių, kokią duomenų saugojimo strategiją pasirinkti. Abu radau per ObjectArchitects.

Pamaniau, kad būtų visai įdomu paskaityti porą knygų:
- The Data Modeling Handbook
- Data Model Patterns
- galbūt kažką iš Martin Fowler UML

Ir dirbant su tam tikra sritimi, geriausia pasidomėti jos šabloniniu duomenų modeliu.

P.S. Spalvotas UML dar kita sritis :)

Posted by at 22:31 | Permalink | Comments (2)

Kai praėjusį mėnesį vėl prisėdau prie rašto darbų, akies kraštu prabrausinau po bibliografijos informacijos valdymą. Man, kaip mokslininkui, yra aktualūs keletas panaudos atvejų:
- lengvas bibliografinės informacijos agregavimas ir jos pernaudojimas cituojant šaltinį
- savos bibliotekos tvarkymas, įskaitant bibliografinę informaciją, šaltinio tekstą, pageidautina fragmentų komentavimo, pažymėjimo galimybė.

Pastaruoju metu pradėta daug bibliografinių projektų pradedant bibliografijos ontologijos kūrimu, baigiant bibliografinių įrašų valdymo projektu OpenOffice pakete. Kol pastarasis dar nepadarytas, yra galimybės Microsoft Office 2007 vartotojams.

Asmeniškai aš ilgai naudojau citeUlike paslaugą. Nors esama bibliografinė informacija yra įvesta bendruomenės (taigi ji nėra tokia patikima kaip reikėtų), čia galiu tvarkyti savo biblioteką, įkelti tekstus.

Taigi tam, kad galėčiau ištraukti bibliografinę esamų šaltinių informaciją, naudoju Google Scholar , http://www.ingentaconnect.com/, matau kad BibSonomy irgi neblogas variantas. Deja šios paslaugos
neleidžia valdyti savosios bibliotekos.

Na o tam tinka dar vienas FireFox'o pluginas - Zotero. Jis puikiai moka susirinkti meta duomenis apie literatūros šaltinius, ypač jeigu duomenų formatas yra vienas iš naudojamų standartų. Tas yra ypač puiku agreguojant trokštamus perskaityti šaltinius iš aplankyto puslapio. Man taip pat labai patinka, kad priklausomai nuo šaltinio tipo (straipsnis, web puslapis, knyga ar pan.) skiriasi šio šaltinio parametrų laukai. Bet visiškai nesuprantu kodėl Zotero pasigriebia ne visus duomenis iš tokio giganto, kaip ACM. Na, okey, lauksiu sekančios versijos :) O taip pat ir daugiau bendradarbiavimo galimybių. Duomenų pernaudojimas vienok :)

Posted by at 21:54 | Permalink | Comments (4)

Ką tik per LTV2 išgirdau, kaip personalo specialistai sėkmingai panaudojo Europos pinigus meta profesijų klasifikatoriui sukurti. Analizės rezultatus turbūt perskaitys dauguma personalo darbuotojų, tokie klasifikatoriai priartės prie realybės, o darbo rinkos naujokams palengvės darbo pasirinkimas. Man kaip praktikui, žinia, įdomiausias šio projekto taikymas:

Suformuota kvalifikacijų struktūra statybos ir viešbučių – restoranų sektoriuose.

Posted by at 19:58 | Permalink

Well, jeigu gyvenčiau iš blogo įrašų, tai būtinai rašyčiau apie finansus :)
Jau antras bičiulis prašo pasidalinti savo išlaidų sekimo template'u, taigi tai ir darau.

Posted by at 14:15 | Permalink | Comments (5)

Anądien su kolega kalbėjom apie studentų darbų vertinimą ir sulygom ties sena, bet aktualia tiesa - skaidrumas. Vertinimo kriterijai turi būti aiškiai suprantami, bei gerai iškomunikuoti. Kitaip tariant, 10 yra maksimumas už tokius ir tokius reikalavimus bei originalumą, 9 - maksimumas už tai ir t.t. Kriterijai turi būti vieši ir visiems prieinami. Darbo sritis - rašto darbas, praktinis darbas, egzaminas.

Šeimoje vaikai gauna "premiją" todėl kad buvo geri, gauna bausmę už tai kad buvo blogi. Tėvai logiškai paaiškina :) Veiklos sritis - pagalba namuose, nedrausmingas elgesys.

Valstybė panašiai turi elgtis socialinių grupių atžvilgiu. Vienos socialinės grupės gauna paramą už tai, kad jos atitinka valstybės paramos sritis ir teisingai vykdo savo veiklą. Kitos gauna mažiau, nes jų veikla neatitinka valstybės siekių, bet yra individų, kuriems yra aktuali ši sritis. Veiklos sritis - partinė veikla, socialinė veikla (pvz. atskirties mažinimas).

Įmonės darbuotojai dirba sutartą darbą už sutartą atlyginimą. Aš tikiu, kad atlyginimas daugumoje įmonių yra derybų objektas, o papildomi žaisliukai priklauso nuo atliekamų (užimamų) pareigų. Veiklos sritis - atliekamos pareigos.

Dabar apibrėžkime veiklos sritis, apibrėžkime jų vertinimo kriterijus, o grupės ir individai patys suvoks galimybes - premijas ir baudas.

Tai skaidrus požiūris, kuris padedantis išvengti nesusipratimų. Tikiu, kad tai dalis komunikacijos specialistų (universiteto, tėčio ir mamos, valstybės tarnybų, įmonės PR) darbo. Vienok yra daug įdomių ir kitokio požiūrio struktūrų. Bioteams.com analizuoja komandų, orientuotų į rezultatą, darbą. Tačiau pernelyg didelis individualizmas destruktyviai veikia "natūrinę" komandą. Įdomu, kaip tokia (arba IT geriau žinoma XP) metodika dorojasi su šiuo reiškiniu.

Kaip mokslininkas, čia jau matau socialinio tinklo tyrinėjimo aspektą, kai analizuojant individus ir jų indėlį, nustatytume individualizmo apraiškas, kenkiančias komandiniam darbui :)

Posted by at 12:53 | Permalink

Du dalykai:
1. Protestų reikia ne vien gėjams.
2. Tradicinis šeimos institutas geriau, pigiau - mažiau problemų. Via Andrius

Beje Atviras galas - labai įdomi iniciatyva man, kaip sociologui. Tik daugiau įvairesnio požiūrio :)

Posted by at 12:00 | Permalink | Comments (4)