" />
« September 2004 | Main | November 2004 »
Nenaudojamo hardwaro kiekis pastoviai auga. Nutariau iš jo surinkti bent kažką gražaus. Nekenčiu Tower tipo keisų - ant tokio negali padėti monitoriaus, negali jo pakišti po spinta ar po lova, nepatogu keisti dalis ir šiaip nuo jų pykina. Todėl susiradau kažkada už 70 litų pirktą HP 486SX-33 desktopą. Susiradau padoriausią pentiuminę plokštę ir 166Mhz MMX procesorių. Išskobiau desktopą, kad iš jo liko tik metalo gabalas. Mano atveju pagrindiniai balto ir spalvoto hardwaro skirtumai buvo motina ir maitblokis. Todėl teko padirbėti gražtu, plaktuku, replėmis ir metalo pjūkleliu, kad sutalpinti spalvotas dalis į šitą keisą. Sugrūdau šusnelį įvairaus ramo. Ir ka gi, gavau nuostabų kompiuterį kuris papuoš ne tik ofisą, bet ir virtuvę, rūsį ar tualetą.
Duomenys:
Pentium 166MMX
RAM 114MB
VIDEO ATI 4MB
HDD 1,28GB
CD-ROM 4x
Network
USB
Ir svarbiausia 3D ekranas!
Išėjau iš namų. Laukiau troleibuso. Dvi nebejaunos merginos vedėsi atitinkamą vaikiną. Padvelkė stipriu rudenio aromatu. Troleibuse buvo įtartinai tvarkoi. Išlipau prie lietuvos kino teatro. Ant rampos užsilipę vaikai šaipėsi iš valkataujančio majoro. Prie kioskų buvo išsidrėbusi keista būtybė. Bandė kažką rėkauti. Nežinau kodėl, bet man pasirodė, kad ji kadaise buvo moteriškos lyties. Ėjau toliau. Praėjus 88 salės įėjimą mane užkalbino aukštas pilietis. Nežinau kodėl, bet man pradžioje pasirodė, kad tai užsienietis. Turbūt, kad šnekėjo su keistu akcentu. "Gal galėtumėte duoti 37 centus, nemeluosiu, ne ant batono". Įkišau ranką į kišenę, kurioje užčiuopiau 2lt ir 20cnt. Vėlavau į paskaitą. Nenorėjau laukti grąžos, tai daviau 20. Gal pagelbės. Susiradau paskaitą. Pasiklausiau apie visokius CMM, SPICE, ISO9k. Sužinojau kaip gerai yra procesas. Patraukiau atgal link troleibuso. Troleibuse jau miegojo tas pats majoras. Rankoje turėjo šviežutėlę cigaretę. Aš nerūkau. Pavažiavus kelias stoteles, su griausmu įgriuvo jau gerai apšilusi pilietė. "Кто меня пустит. Я хочю сесть. на хуй". Išauklėtų vyriškių neatsirado, taigi ji pati bandė prisėsti ant kelių, jai patikusiems. Pasakojo, kad jos vyras banditas ir liūdnai čia kai kam baigsis (bus daug kraujo). Be to kartais sušūkdavo „zig hai”. Po ko, kitų keleivų buvo įspėta kad šalimais miega majoras. Atsiprašiau moteriškės ir išlipau. Oras atšalo - išryškėja proceso svarba.